„ES pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai iki 2016 metų sausio 31 dienos, tikintis visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo“, – sakoma vienos ES atstovės „Twitter“ žinutėje.
Iš pradžių 28 valstybių blokas įvedė turto įšaldymą ir kelionių suvaržymus Rusijos ir Ukrainos veikėjams, prisidėjusiems prie krizės toje šalyje, tačiau kai liepą virš Ukrainos teritorijos, kontroliuojamos prorusiškų separatistų, buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas, sankcijos buvo sugriežtintos.
Briuselis kartu su Jungtinėmis Valstijomis ėmėsi baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos bankų, naftos bei gynybos sektorius ir įspėjo, kad bus imtasi dar griežtesnių sankcijų, jei Maskva nevykdys pagal vasarį pasirašytą paliaubų susitarimą prisiimtų įsipareigojimų nutraukti paramą separatistams ir įtikinti juos laikytis sutarties.
Kovą ES lyderiai iš principo sutarė pratęsti sankcijas, jų atšaukimą susiedami su visišku paliaubų susitarimo, pasirašyto tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai, įgyvendinimu, kuris turi būti užbaigtas iki metų pabaigos.
Įsigaliojus paliauboms, jų didžia dalimi laikomasi, nors Kijevo pajėgos ir separatistai beveik kasdien kaltina vieni kitus ugnies nutraukimo režimo pažeidimais. Stebėtojai anksčiau šį mėnesį pranešė apie staigų susirėmimų suintensyvėjimą šiame konflikte, kuris jau pareikalavo daugiau nei 6 400 gyvybių ir griuvėsiais pavertė nemažą dalį Rytų Ukrainos.
Antradienį Paryžiuje rengiamas Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame ketinama aptarti esamą padėtį.
Be to, penktadienį ES paskelbė, kad iki 2016 metų birželio pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos Rusijai už neteisėtą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksavimą.
Europos Vadovų Taryba, kuriai priklauso bloko politiniai lyderiai, nurodė, kad toliau „smerkia Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją ir pasiryžusi toliau laikytis jos visiško nepripažinimo politikos“.
Rusija Krymą aneksavo pernai kovą, kai buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Savo veiksmus Maskva motyvavo tuo, kad pusiasalio gyventojai referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
Tarp sankcijų, kurios buvo įvestos už Krymo aneksiją, yra draudimas kruiziniams laivams naudotis Krymo uostais bei telekomunikacijų ir transporto įrangos eksporto apribojimai. Be to, asmenims, padėjusiems Rusijai aneksuoti pusiasalį, buvo įvesti kelionių suvaržymai ir įšaldytas jų turtas.
Dėl Ukrainos krizės ES ir JAV santykiai su Rusija pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo laikų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
