Europos Sąjungos (ES) biudžeto komisarė Michaelė Šrėjer (Michaele Schreyer) kaltina nacionalines vyriausybes, kurios ragina mažinti ES išlaidas, nesilaikant prieš ketverius metus pasiekto susitarimo, sakoma Europos Komisijos pranešime.
Vokietijai atstovaujanti M. Šrėjer sukritikavo ES šalis, reikalaujančias, kad Sąjungos išlaidos neviršytų 1 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Komisarės teigimu, šešios didžiausios mokėtojos į ES biudžetą reikalauja išlaidų ribos, kuri prieštarauja 2000 metais priimtoms gairėms. Tuomet Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Nyderlandai susitarė dėl 1,15 proc. BNP ribos. Ji yra didesnė už vidutinį 1,14 proc. BNP išlaidų lygį, kurį Europos Komisija pasiūlė 2007-2013 metų biudžeto laikotarpiu.
"2000-iaisiais niekur nebuvo tokio 1 proc., - Europos politikos centre sakė M. Šrėjer. - Taigi esu nustebusi dabar jį matydama".
Praėjusią savaitę Briuselio pristatytų pasiūlymų dėl septynerius metus truksiančio biudžeto laikotarpio svarstymo dabar turėtų imtis ES šalių finansų ministrai. Dėl biudžeto turėtų būti galutinai susitarta iki 2005 metų vidurio.
M. Šrėjer tvirtina, kad valstybių narių nepasitenkinimas yra nepagrįstas. "Ar (Europos) Komisijos pasiūlymuose pasiekta ši (2000 metais nustatyta) riba? - klausė komisarė. - Ne. Pateikėme pasiūlymus, kurie šios ribos gerokai nesiekia".
Komisarai piktinasi, kad ES šalys remiasi 2004 metų biudžetu, kurio išlaidos, anot M. Šrėjer, bus rekordiškai žemos ir sieks 0,98 proc. BNP, arba 11 mlrd. eurų mažiau už 2000-aisiais nustatytą 1,1 proc. ribą. "Kai kurios valstybės narės šiuos 2004 metų duomenis pasirinko atskaitos tašku ateičiai", - teigė biudžeto komisarė.
M. Šrėjer įspėjo, kad siūlymai dėl 1 proc. BNP išlaidų paskatintų apkarpymus ir galėtų reikšti, jog kai kurios vyriausybės nesilaiko pažadų finansuoti ES plėtrą, per kurią gegužę narėmis taps dešimt naujų, skurdesnių šalių. "Šiuo metu įžvelgiu pavojų, kad, kalbant apie tam tikras valstybes nares, šio bendro sutarimo nebėra", - sakė biudžeto komisarė.
M. Šrėjer taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad būsimų išlaidų planai yra painiojami su nesutarimais dėl ES Konstitucijos. Vadinamasis "šešeto laiškas" dėl 1 proc. BNP išlaidų ribos pasirodė žlugus deryboms dėl Konstitucijos. Tad imta nerimauti, jog biudžeto klausimas buvo susietas su šiomis sunkiomis derybomis.
"Mums teks priimti sudėtingus sprendimus dėl Konstitucijos ir finansinių perspektyvų, tačiau svarbu šių dviejų (klausimų) nesusieti, - aiškino M. Šrėjer. - Turime vengti diskusijas dėl Konstitucijos paversti derėjimusi (dėl finansinių perspektyvų)".
Artėjant sunkiam mūšiui dėl biudžeto, M. Šrėjer ir kiti komisarai ragina nacionalines vyriausybes daugiausiai dėmesio skirti ne "visko kainai, o nieko vertei". "Finansinės perspektyvos turėtų atspindėti Sąjungos tikslus ir uždavinius, - teigė biudžeto komisarė. - Yra pavojus, kad bus diskutuojama tik dėl skaičių".
ELTA
