Tiek daug gerų emocijų jau ilgokai neturėjau. Viskas, ko reikėjo, tai tik kelios dienos toliau nuo Lietuvos ir smagi kompanija. Su savo „crazy“ draugėmis Aiste ir Laura, savaitgalį praleisti ir atšvęsti Halloween’ą nusprendėme Londone.
Visų pirma, mus pasisekė, nes nuvykus oras buvo nuostabus: saulė švietė beveik visas dienas, o termometras rodė +17! Džiaugėmės kiekviena akimirka praleista didžiajame mieste, nors visos svečiavomės jame ne pirmąjį kartą. Tiesiog buvo gera rytais kavos eiti į „Starbucks“, sėdėti bei pro langą stebėti žmones, kurie savitu stiliumi buvo tokie skirtingi ir įdomūs
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)…
Kodėl man patinka Londonas? Todėl, kad jis yra labai kosmopolitaniškas. Tai miestas, kuriame verda gyvenimas, kuriame galima sutikti įvairių tautybių žmonių su savu gyvenimo būdu ir mąstymu. Žmonės daug daugiau “atsipūtę” nei Lietuvoje... Netgi lietus Londonui duoda savito žavesio. Žinoma, kaip gi laiką leisi Londone be apsipirkinėjimo... Net nepamenu skaičiaus, kiek kartų prareisavome pro Oxfordo gatvę. Beje, mokėti prasibrauti pro minią žmonių tiek gatvėse, tiek prekybos centruose – irgi menas!
Halloween’o savaitgalio metu visas miestas tiesiog ūžė… Žmonės persikūnijo į įvairiausius personažus ir įsijautę i savo vaidmenį buvo visą Halloween’o naktį. Žmonių eilės prie įvairiausių įėjimų buvo milžiniškos! Tačiau mums, Halloween’o naktį tapusioms London Goddess (Londono deivės), visos durys buvo atviros. Turėjau originalią suknelę, padarytą iš baltos paklodės, bet ne dėl to, kad pritrūkau rūbų, tačiau norėjosi padaryti kažką „crazy“ ir atrodyti išskirtinai.
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Viso Halloween‘o metu apsilankėme trijuose klubuose, tačiau mieliausias ir jaukiausias iš jų pasirodė „Bijous“, kuriame ir praleidome daugiausiai laiko.. Klube buvo susirinkusi labai savotiška publika. Kai kurie iš jų – labai įsivaizdino. Prisimenu, vienas vaikinas priėjo ir paklausė ar aš čia esu dėl Princų William’o ir Harrio, kurie dažnai lankosi tame klube. Tai labai nustebino, nes eidamos į šį kubą net nežinojome, kad ten renkasi tokie žmonės... Turėjau ir dar vieną labai „įdomų“ pašnekovą, kuris kalbantis netikėtai paklausė, ar aš žinau, su kuo dabar bendrauju. Žinoma, pasakiau, kad nė neįsivaizduoju...
Vargšelis dar keletą kartų pasiteiravo, ar tikrai nežinau, mat jis gi toks „kietas” futbolininkas. Na tokių pasitaiko visur ir kaip sakoma: visokių yra, visokių reikia. Tačiau buvo ir labai geranoriškų žmonių, tokių kaip klubo vadybininkas. Išgirdęs, jog švenčiame vieno draugo gimtadienį, pasirūpino, kad ant mūsų staliuko atsirastų kibiras šampano, kokteiliai ir t.t. Galiausiai pats visą dėmesį skyrė mūsų kompanijai. Net DJ atsižvelgė į mūsų pageidavimus.
Na vis dėl to, jei norite praleisti smagiai laiką, puikiai pasilinksminti, turite gerai nusiteikti patys. Niekas kitas nepalinksmins ir nepasilinksmins už jus. Galbūt, mums trims pakvaišusioms lietuvaitėms ir taip buvo smagu, tačiau jei nori nepakartojamo vakaro – privalai gerą nuotaiką atsinešti su savimi! Be abejonės, grįžome kupinos įspūdžių ir mielų prisiminimų, nes važiavome nusiteikusios nerealiai praleisti laiką, atsiriboti nuo darbų, mokslų ir rutinos, kuri apniūkus orui atsiranda Lietuvoje.
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Sakoma, jog mūsų šalyje devynis mėnesius laukiame pavasario ir tris – vasaros. Vis rečiau pasirodant saulei tampame suirzę, jaučiame nerimą, nuovargį. Nuvažiavusios į Londoną nieko neieškojome, nieko nelaukėme, tiesiog džiaugėmės dabartimi ir buvimu kartu: šokome, dainavome, vaikščiojome, šypsojomės... Juk šypsena ir gera kompanija – nuostabiausi bet kokios kelionės ar vakarėlio atributai! Ar ne?
Ernesta Elzbergaitė
