„Ne vienerių metų nuoseklios Lietuvos pastangos, kad visos Europos energetinis saugumas taptų Europos Sąjungos (ES) praktinės politikos dalimi, o ne tik atskirų valstybių, kurios, kaip Lietuva, buvo tapos energetinėmis salomis Europoje, nacionalinės problemos, virsta realybe“, – teigia Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas birželio 11 d. Europos reikalų komiteto posėdyje pristatytas Lietuvos pozicijas, vykstant į ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdį 2014 m. birželio 13 d.
Gegužės 28 d. Europos Komisija paskelbė Europos energetinio saugumo strategiją, kurioje pateikiamas ES energetiniam saugumui svarbių energetikos projektų sąrašas. Jame tarp 27 dujų ir 6 elektros sektoriaus projektų – keletas strateginių projektų, kuriuose tiesiogiai dalyvauja ir Lietuva. Tai – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdos uoste, Klaipėdos–Kiemėnų dujotiekis, Lietuvos–Lenkijos bei Latvijos–Lietuvos dujų jungtys, „Nordbalt“, „LitPolLink“, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchronizacijos su projektas.
Pasak G. Kirkilo, „Lietuva savo pirmininkavimo ES Tarybai metu praėjusių metų antrąjį pusmetį dėjo visas pastangas, kad Europos energijos vidaus rinkos kūrimas būtų užbaigtas 2014 metais. Dabar akivaizdžiai matome, kad Lietuvos darbas nenuėjo veltui. Energijos vidaus rinkos užbaigimas Lietuvai yra išskirtinės svarbos, todėl itin džiugu, kad liepą ES Tarybai pradedančios pirmininkauti Italijos darbotvarkėje – ir Europos energetinio saugumo strategija, ir Europos energijos vidaus rinka“.
Seimo Pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo patarėja Morta Vidūnaitė
