Šiandien visur matome iškreiptą moters įvaizdį – tiek mergaitėms, tiek moterims skirtuose žurnaluose, reklamose. Pavadinimai ir antraštės visuomet tos pačios: „Kaip patenkinti savo vyrą“, „Kaip apsirengti“, „Kaip numesti svorio“. Tai liūdna, bet iš kitos pusės tai yra mūsų pačių kaltė, nes mes ir toliau perkame šį, mitais pagrįstą, turinį. Kai kurie žurnalai pateikia daugiau medžiagos, tačiau tai labai reta ir tikrai nėra norma ir aš jaučiuosi nuo to pavargusi.
Pasaulyje vis daugiau žurnalistų, įtakingų mados pasaulio žmonių pradeda kalbėti apie skirtingų figūrų, standartų moteris. Tačiau tai tik maža dalis. Kaip manote, ko reikėtų, kad šios idėjos imtų plisti labiau?
Manau, kad mes turėtume reprezentuoti visus vyrus ir moteris. Nėra jokio grožio standarto. Tai mitas ir melas, kuriuo mes jau per ilgai tikime. Grožis priklauso nuo stebėtojo, ką jis įžvelgia kitame žmoguje. Mes turime reprezentuoti visų figūrų ir visų dydžių moteris: lieknas, žemas, stambias, aukštas. Moterys turėtų susitelkti į tai, kad ateities kartoms nutiestų naujus kelius. Turime neleisti, kad kažkas kontroliuotų mūsų kūnus, kaip mes atrodome, kaip rengiamės, ką sakome ir ką darome.
Modeliai yra gražūs ir jie atlieka labai sunkų darbą. Bet priežastis, kodėl jie yra tokie liekni, yra būtent jų reklamuojami drabužiai. Jie reklamuoja ne moterišką grožį ir formas, o drabužius. Daugumai vyrų iš tiesų labiau patrauklesnės moterys, kurios turi išraiškingesnes figūras, kurių klubų ir liemens proporcijos skiriasi, nes instinktyviai tai reprezentuoja vaisingumą.
Kokius žymius žmones dievinote vaikystėje ir ar suaugus jie Jūsų nenuvylė savo skleidžiamomis idėjomis, vertybėmis?
Būdama maža turėjau keletą dievaičių. Dievinau dainininkus Frank Sinatra, Nina Simone, bet tai pat Madonna, Whitney Houston, Prince. Jie niekada manęs nenuvylė. Visi turėjo, ką pasakyti. Tiesa, buvo labai liūdna dėl Whitney Houston priklausomybės ir kad jai niekas negalėjo padėti.
Ar tikrai ketinate imtis naujo žurnalo leidybos?
Norėčiau sukurti žurnalą merginoms. Aš neturiu visiškos patirties leidyboje, esu žalia, bet turiu viziją, o tai yra labai svarbu. Kai turi viziją, tai dažniausiai reiškia, kad jai lemta išsipildyti. Be to, turiu labai daug patirties, kaip vizijas paversti realybe. Taip buvo ir su mano klipu „The perfect time“. Mačiau vaizdą savo galvoje ir daugybė žmonių sutiko prisidėti prie mano idėjos. Taip ir šį kartą – kilo idėja, kuria pasidalinau ir sulaukiau daugybės reakcijų, elektroninių laiškų iš įvairiose srityse veikiančių moterų, kurios norėtų prisidėti. Suprantu, kad tam prireiks labai daug bendrų pastangų, bet tikiu, kad galime suburti galingą ir kūrybingą komandą.
Daugybė mergaičių ir merginų norėtų skaityti tokią idėją turintį žurnalą, tačiau šiandien yra labai daug turinio internete. Viskas labai nauja, tačiau tikiu, kad sulauksiu pagalbos ir patarimų iš žmonių, kurie jau yra patyrę šioje srityje.
Kaip galvojate, ar savo pasirodymais, vaizdo klipais atskleidžiate tikrąjį moters atvaizdą? Ar taip pat turite priekaištų ir sau, kažką norėtumėte pakeisti?
Savo muzikoje aš kalbu apie buvimą nuoširdžiu pačiam su savimi. Atvėriau savo širdį ir sielą, nes jau nebebijau bijoti ir norėčiau tuo pasidalinti su kitais. Dabar aš rengiuosi taip, kaip noriu, atrodau taip, kaip noriu. Nuo pat septyniolikos, kai pradėjau savo karjerą, niekas man nesakė, kaip atrodyti, ką sakyti ar ką dainuoti. Tuomet net atsisakydavau interviu, nes vaikinai grupėje gaudavo klausimus, susijusius su muzika, o man tekdavo klausimai apie grožį ir išvaizdą.
Nors vaikinai būdavo labai palaikantys - visuomet perduodavo man muzikinius klausimus, aš vis bandydavau sakyti: „Ei, aš taip pat rašiau šias dainas. Aš čia ne tik tam, kad gražiai atrodyčiau.“ Žurnalistams dažnai tekdavo atsakyti – jei neužduosite man klausimų apie mano dainas, aš neatsakysiu jūsų klausimų apie mano aprangą ar grožio ritualus. Turėjau būti pakankamai užsispyrusi, bet galbūt tai buvo mano lemtis.
