Rinkėjai sekmadienį nusprendė suteikti prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir jo varžovui Kemalui Kilicdaroglu dar vieną šansą įtikinti, kuri iš šių akivaizdžiai skirtingų alternatyvų yra geresnė.
Tai, kad nė vienas iš jų neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio, reiškia, jog abu kandidatai gegužės 28-ąją dalyvaus antrajame Turkijos prezidento rinkimų ture.
Mažai kas tikisi, kad tiek ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdantis lyderis, tiek jo 74-erių pasaulietinę ideologiją propaguojantis varžovas per ateinančias dvi savaites pakeis savo retoriką.
Vargingame Stambulo rajone išaugęs R. T. Erdoganas yra pamaldus 69-erių vyras, sukėlęs nuolatinį galvos skausmą Vakarams ir tapęs Turkijos darbininkų klasės didvyriu.
„Erdoganas yra mūsų vadas, o mes esame jo kareiviai“, – naujienų agentūrai AFP sakė 48 metų Sennur Henek (Seniur Henek), dalyvavusi viename iš prezidento kampanijos mitingų.
Tuo metu K. Kilicdaroglu yra ne toks charizmatiškas ir labiau į skaitymą bei mokymąsi pasinėręs buvęs valstybės tarnautojas, priklausantis istoriškai su represijomis susiduriančiai kurdų grupei. Vadovaudamas pasaulietinei partijai jis R. T. Erdoganui pralaimėjo pustuzinį nacionalinių rinkimų.
K. Kilicdaroglu, kurio atviras bendravimas su rinkėjais pavertė opozicijos atstovą socialinių tinklų žvaigžde, taip pat žada, kad apribojęs savo, kaip prezidento, įgaliojimus, jis paliktų postą, išeitų į pensiją ir leistų laiką su savo anūkais.
Visgi daugelis teigia balsuojantys ne tiek už K. Kilicdaroglu, kiek prieš R. T. Erdoganą.
Žaidžia dviem frontais
R. T. Erdoganas savo indėliu į šalies istoriją jau prilygsta Osmanų imperijos sultonams ir Mustafai Kemaliui Atatiurkui – garbinamam šiuolaikinės pasaulietinės Turkijos įkūrėjui.
Laikydamasis islamiškos vizijos apie didžiąją Turkiją, kuri pasirengusi kariauti, kad apgintų savo nacionalinius interesus, jis pergyveno ekonominius pakilimus ir nuosmukius.
R. T. Erdoganas pradėjo puolimą Sirijoje ir nuolat ginčijasi su Graikija.
Jo karinis įsikišimas Libijoje ir Kalnų Karabache pakeitė sudėtingų konfliktų, susijusių su tradicinių didžiųjų valstybių interesais, baigtis.
R. T. Erdogano palankumas Rusijai papiktino Vašingtoną, o jo ginklų pardavimas Ukrainai – Kremlių.
Tačiau atrodė, kad jis visada žinojo, kaip balansuoti tarp abiejų pusių, kad savo sekėjams namuose pasirodytų kaip valstybės labui plušantis politikas.
„Tai žmogus, kuris laikosi žodžio – vyras, – 2020-aisiais apie R. T. Erdoganą sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. – Jei jis mano, kad tai naudinga jo šaliai, jis eina iki galo.“
Tabu laužymas
K. Kilicdaroglu tikisi greitai panaikinti tai, ką R. T. Erdoganas kūrė daugiau nei du dešimtmečius.
Pirmiausia jis perkeltų prezidentūrą iš 1 100 kambarių marmurinių rūmų, kuriuos R. T. Erdoganas pasistatė Ankaroje, į kuklesnes M. K. Atatiurko laikų patalpas.
„Aš atnešiu šiai žemei pavasarį. Aš atnešiu giedrą“, – yra sakęs jis.
Šis pažadas ypač sužavėjo R. T. Erdogano kultūrinių karų ir poliarizuojančios retorikos išvargintą jaunimą.
K. Kilicdaroglu taip pat žada paleisti daugelį populiarių veikėjų, kuriuos R. T. Erdogano vyriausybė įkalino po nesėkmingo, bet kruvino 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą.
Jis žada nutraukti vadinamąjį vieno žmogaus režimą ir feministų bei LGBTQ bendruomenės stigmatizaciją.
Vienas svarbiausių K. Kilicdaroglu kampanijos momentų įvyko, kai jis tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame metė iššūkį kultūriniam turkų tabu kalbėdamas apie tai, kad yra alevitas.
Ši liberali musulmonų mažuma patiria smurtines represijas, nes laikosi dvasingesnės islamo tradicijos, skiriančios ją nuo musulmonų sunitų ir šiitų.
„Dievas man davė gyvybę, – vaizdo įraše sakė K. Kilicdaroglu. – Aš nesu nusidėjęs.“
„Velnias, kurį pažįstate“
Kai kurie analitikai balsavimą ir jo rezultatus vaizduoja taip pat išraiškingai, kaip ir skirtumą tarp dviejų kandidatų.
„Arba Erdoganas pralaimės, suteikdamas Turkijai galimybę atkurti visišką demokratiją, arba jis laimės ir greičiausiai liks valdžioje visą likusį gyvenimą“, – sakė politologas Soneras Cagaptay (Soneras Čahaptajus).
Kiti pabrėžia ekonominį palengvėjimą, kuris ateitų, jei K. Kilicdaroglu būtų suteikta galimybė įveikti skaudžią Turkijos pragyvenimo išlaidų krizę tradiciniais finansiniais receptais.
„Politiniai nesutarimai dėl ekonomikos yra priežastis, kodėl rinkos atidžiai stebės šiuos rinkimus“, – sakė Hamishas Kinnearas (Hamišas Kinearas) iš konsultacijų bendrovės „Verisk Maplecroft“.
Tačiau veteranas besiformuojančių rinkų ekonomistas ir Turkijos stebėtojas Timothy Ashas (Timotis Ešas) iškėlė kontroversišką klausimą.
„Ar rinkėjai pasirinks „velnią, kurį pažįstate“ Erdogane, ar neišbandytą plačią koaliciją, kuri po rinkimų galėtų lengvai subyrėti?“ – pareiškė jis, leisdamas suprasti, kad mažesnė rizika būtų pasirinkti pažįstamą blogybę nei kažką visiškai neaiškaus.
„O su Erdoganu jie žino, kad jis savo reikalus išstums į tarptautinę areną, kovodamas už tai, ką jis ir daugelis jų laikys Turkijos nacionaliniais interesais“, – pridūrė T. Ashas.
