Už lango tikras rudeniškas vakaras, todėl susitikti su pašnekovais tinka arba uždaroje erdvėje namie, arba viešumoje. Pasirinkome kavinę, kurioje manęs jau laukė Alytaus kolegijos studentai, čia atvykę studijuoti iš Portugalijos pagal studentų mainų programą ERASMUS. Tai Pedro, Marcos, Daniela ir Christina. Nesunku atskirti užsieniečius - jie visada šypsosi, geros nuotaikos, teigiamai žiūri į gyvenimą ir tai atsispindi jų akyse.
Studijos ir ateities planai
Įsitaisę ir artimiau susipažinę ėmėme kalbėtis apie svečių studijas. Pedro sako, jog pasirinko Lietuvą, nes būtent čia rado panašiausią ir tinkamiausią studijų programą (Portugalijoje jie visi studijavo verslo administravimą, o atvykę čia - verslo vadybą). Būtent jis ir buvo visų keturių portugalų atvykimo mokytis į Alytaus kolegiją iniciatorius, prie kurio vėliau prisidėjo Marcos, o kartu jie prikalbino ir merginas - Danielą bei Christiną.
Visi keturi ERASMUS studentai tikina, kad pasirinktas studijas Portugalijoje studijavo pačioje geriausioje mokykloje - ISCAP (Verslo ir administravimo institutas Porto mieste), todėl nenuostabu, jog studijų kokybė Alytuje nėra tokia aukšta. Kita vertus, studentai teigia, kad čia juos stebina dėstytojų dėmesys. „Jeigu institute paprašydavome dėstytojų paaiškinti mums nesuprantamus dalykus, jie tiesiog atsakydavo, kad tai nėra jų pareiga, kad jie teturi išdėstyti turimą informaciją, o studentas iškilusius klausimus turi aiškintis savarankiškai“, - sako Pedro. Draugai jį papildo, jog nuo pat pirmų paskaitų juos stebina geranoriškas dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas, stengiamasi, kad studentui nekiltų jokių neaiškumų. Studentai džiaugiasi, kad Alytuje dėstytojai jais labai rūpinasi.
Pedro, Marcos, Daniela ir Christina teigia, kad visi, besimokydami paskutiniame kurse, Alytuje studijas užbaigs lengviau negu savo šalyje - tai buvo vienas iš motyvų, kodėl pasirinktas mūsų miestas.
Prakalbus apie ateities planus visi studentai pripažįsta, kad Portugalijoje šiuo metu yra tokia pat sunki ekonominė padėtis kaip ir kitose šalyse. Visgi su savo įgyta specialybe jie tikisi neprapulti ir jei ne savo, tai kitoje šalyje tikrai susirasti darbą. Pasak Pedro, jis vienaip ar kitaip nesiruošia likti gimtinėje, o keliaus kažkur kitur, dar labiau plės akiratį. Taip pat jis turi planų tęsti aukštesnės pakopos mokslus. Christina sako, kad norėtų trims mėnesiams išvykti į Braziliją, o vėliau ieškoti darbo pagal specialybę. Daniela ir Marcos planuoja iškart pabaigę studijas ieškotis darbo.
Bendrabutis ir pinigai
Žinoma, kaip tikri studentai jie gyvena bendrabutyje, nors savarankišką gyvenimą visi, išskyrus Marcos, kuris gyvena su tėvais, pradėję jau Portugalijoje. Anot Marcos, jau pats metas tapti savarankiškesniam. Pajuokaudamas priduria, kad nors ir vargas pačiam gamintis valgyti bei skalbtis kojines, tačiau normalu ugdyti atsakomybės jausmą pačiam už save.
Gyvenimo kokybe nesiskundžia nė vienas iš jų. Netgi priešingai - visi choru tvirtina, kad bendrabučiai gražiai sutvarkyti ir neturi kuo skųstis. „Ne tik mes, bet ir patys lietuviai sako, kad lyginant Alytaus kolegijos ir kitų miestų studentams skirtas gyvenamąsias patalpas, Alytaus kolegijos studentai gyvena išties gerai“, - pasakoja Daniela.
Prakalbus apie jų gaunamas stipendijas visi kartu teigia, kad jos yra per mažos, jog būtų įmanoma visavertiškai išgyventi, todėl pinigų siunčia tėvai.
Portugalų įspūdžiai Lietuvoje
Pedro ir Marcos sako, kad jiedu į Lietuvą atvyko keliomis dienomis anksčiau už merginas, todėl pirmieji ir stengėsi susipažinti su miestu. „Atvykę į Alytų jau antrą viešnagės dieną išėjome pasižvalgyti po gatves ir žmonės mums mojavo“, - mena vaikinai. Tačiau šį komentarą iškart veja kitas, nebe toks malonus: jie pripažįsta, kad dieną žmonės draugiškesni, o štai išėjus vakare galima sutikti ir neblaivių, kurie nėra taip draugiškai nusiteikę - dažnai linkę konfliktuoti. „Savaitgalį nuėjus į klubą būna išties nejauku, nes gali kažkam neįtikti - juk esi užsienietis“, - teigia Pedro.
Štai merginos atskleidžia dar kitokią patirtį. „Buvome nuvykusios į Vilnių, o ten žmonės elgėsi dar keisčiau. Rodos, užsieniečius ten pamatyti kur kas natūralesnis reiškinys, bet mums prisėdus kavinėje žmonės pasitraukdavo per vieną staliuką į šoną. Nesistebėtume, jei tai būtų vienkartinis atvejis, bet kai pasikartoja keturis ar penkis kartus, tuomet nežinai, ką manyti“, - guodžiasi Daniela ir Christina. Merginos priduria, kad visuomet daug kalbasi ir yra mielai nusiteikusios pabendrauti ir su lietuviais, tačiau dėl neaiškių priežasčių jie jų vengia.
O štai Alytaus kolegijos studentų atstovybė (AKSA) šį šaunų ketvertą priėmė labai šiltai - jie visada juos pakviečia į AKSA organizuojamus renginius. Beje, pasižadėjo pakviesti ne tik pasilinksminti, bet ir kartu padėti organizuoti linksmybes, nes kaip patys portugalai sako: „Mes atsivežėme savų idėjų, jie turi kitokių, galėtume apsimainyti ir šitaip pasilinksminti dar geriau.“
Pasidomėjau, kas dar svečiams paliko didesnį įspūdį. Pirmoji prabilo Daniela, ji tikino, kad čia labai gražios merginos. Žinoma, po šio jos komentaro vienbalsiai tam pritarė ir abu vaikinai ir pajuokavo, kad galbūt ateityje būtent dėl šios priežasties dar kartą aplankys mūsų šalį. Jie dar pridūrė, kad pirma mintis, susijusi su Lietuva, jiems visgi yra krepšinis, nors Portugalijoje pirmenybė skiriama futbolui.
Labiausiai susižavėjęs lapkritį pasirodžiusiu negausiu pirmuoju sniegu buvo Marcos, kuris tvirtina, kad jam dar netekę matyti jo realybėje. „Pabaigęs studijas būtinai čia sugrįšiu žiemą, kad galėčiau pasidžiaugti sniegu“, - sako studentas. Prakalbus apie sniegą visi besijuokdami prisipažino, kad, kai tik pamatė pro langą krintant pirmąsias snaiges, visi išbėgo į lauką ir dūko kaip maži vaikai.
Metams į Alytaus kolegiją atvykę studijuoti portugalai teigia, kad namo ruošiasi važiuoti tik per Kalėdas, o sugrįžę tęs mokslus.
Maloniai pabendravę su portugalais išsiskirstėme, tačiau nutarėme, kad galėtume susitikti ir kitą kartą. Niūriems lietuviams tikrai nereikėtų vengti besišypsančių užsieniečių. Pagaliau, juk jie atvažiavo taikiais tikslais.
Rasita Andriuškevičiūtė
