Šiuolaikinės merginos kojos turi būti lygios – tai aksioma. Tokie argumentai kaip „Taip šilčiau“, „Žiema – niekas nemato“ – ne pasiteisinimas.
Šiandien epiliacija daugumai moterų jau nebėra sezoninis klausimas. O jei diskoteka, į kuria eisi mini sijonėliu, arba susitikimas, į kurį rengsiesi dalykinį kostiumėlį su sijonu, atidengiančiu kojas iki kelių, – kojos visuomet matomos. Be to, ir sportas – nepamainoma pažangių merginų gyvenimo dalis –reikalauja kruopščios kojų priežiūros ištisus metus. Jau nekalbant apie asmeninį gyvenimą, kuris nedovanoja tokio nedėmesingumo asmeninei higienai.
Šiuolaikinės merginos kojos turi būti lygios – tai aksioma. Tokie argumentai kaip „Taip šilčiau“, „Žiema – niekas nemato“ – ne pasiteisinimas.
Nereikalingų plaukelių šalinimo arsenalas gan platus ir įvairus: tai ir kremai, nudeginantys juos ties šaknimis, ir tepalai, kurių gamintojai pažada plaukelių augimo sulėtėjimą, ir „šaltieji ginklai“ – įvairiausių formų ir spalvų skutimosi peiliukai. Laimei, be senų, ne pačius maloniausius pojūčius sukeliančių priemonių, tokių kaip lipnios vaško juostelės, atsirado ir naujos technologijos, greitai ir neskausmingai šalinančios plaukelius.
Svarbiausias šių priemonių privalumas – oda išlieka lygi pakankamai ilgai. Lengva atsisakyti skustuvų, kai yra puikus jų pakaitalas, ir mylimi vyrai mūsų nebevadina „mielu, švelniu ežiuku“.
Suprantama, nevertėtų aklai pasitikėti reklama. „Ilgalaikis efektas! Neskausminga! Kokybės garantija!..“, – taip skamba reklaminiai šūkiai. Ir besišypsantys modeliai, „praėjus dviems savaitėms“ po „stebuklingos priemonės“ panaudojimo, nejaučia nė menkiausio šiurkštumo odos paviršiuje. Nedaug kas pasikeičia per 1-2 reklamos filmavimo dienas. O mes, net ir nusivylusios ne viena priemone, vis tiek nesustojame ir perkame vis naujas ir naujas. Reklamos kūrėjai puikiai išmano, kuo spekuliuoti, ir išmintingai tai daro, nekalbant jau apie mūsų neblėstančią viltį, jog eilinė „panacėja nuo plaukelių“ pasirodys esanti veiksminga. Tiesa, kai kurios, pavargusios nuo nuolatinės kovos su gamta, grįžta prie įprasto skustuvo... Ko, beje, apie mane pasakyti negalima. Išbandžiau įvairiausius plaukelių šalinimo būdus ir savo patirtimi dalinuosi su jumis.
Egzistuoja daugybė epiliacijos tipų:
1. Mechaninė – pincetas, skustuvas, elektroepiliatorius;
2. Epiliacija elektros srove;
3. Foto ir lazerinė epiliacija (keletas rūšių);
4. Fitoepiliacija – vaškas, cukrus ir kitos liaudiškos priemonės;
5. Cheminė – kremai, tepalai.
Mechaninė epiliacija laikoma pačia paprasčiausia, pigiausiai ir beveik neskausminga. Kartą sumokėjai daugiau, o toliau – minimumas išlaidų ir pakenčiamas rezultatas. Būtent taip maniau pirkdama savo pirmąjį skustuvą. Tačiau juo naudotis teko kasdien, plaukeliai tapo šiurkštūs ir tamsūs, todėl ėmiau ieškoti alternatyvių metodų.
Pirmiausia nusipirkau vašką... Pojūčių neaprašinėsiu, nes jie labiau tiktų knygai „Siaubingiausi procesai moters gyvenime“. Po vaško išbandžiau kremą, kuriuo nusideginau odą, ir keletą dienų „kvepėjau“ aitriu svylančių plaukų kvapu.
Tuomet nutariau įsigyti naują stebuklingą priemonę – elektrinį epiliatorių. Šis šiuolaikinio mokslo pasiekimas žadėjo ilgalaikį efektą, greitą, patogią ir beveik neskausmingą plaukelių šalinimo procedūrą. Tačiau juo naudojausi neilgai. Po poros mėnesių pastebėjau, jog plaukeliai ėmė įauginėti į odą, atsirado spuogelių ir opelių. Su siaubu iš po odos traukiau ilgus plaukelius, kurie augo viduje.
Nebegalėjau vaikščioti dėvėdama sijoną. Bijojau parodyti savo kojas, nes iš šalies atrodė, lyg tai būtų kokia nors infekcija. Sulaukusi vizito pas dermatologą sužinojau sukrečiančią tiesą: TOKIŲ KAIP AŠ – TŪKSTANČIAI!
Pasirodo, panašus poveikis pasitaiko kas antrai merginai, naudojančiai elektrinį epiliatorių. Gydytojas užsiminė, jog „plačios visuomenės“ nepasiekia informacija apie liūdnus padarinius. Gydymas man atsiėjo nemenką sumelę. Dar pusę metų vaikščiojau mūvėdama kelnes. Vasarą praleidau sodyboje, deginausi nuošalioje vietoje, nes tokiomis kojomis išeiti į pliažą būčiau neišdrįsusi. Tamsios dėmės nuo negyjančių opų išnyko tik po 4 metų, o jų vietoje atsirado balti randai. Beje, naudotis skustuvu taip pat nebegaliu – plaukeliai iš karto pradeda įauginėti.
Tačiau kovoti su plaukeliais kažkaip reikia. Todėl išbandžiau dar vieną metodą – epiliaciją elektros srove. Po šio metodo įspūdžiai tikrai ne kokie. Metodo esmė tame, jog prie elektros srovės prijungta adata praduriama oda, srovė nukreipiama į plauko svogūnėlį, po to plaukelis ištraukiamas pincetu. Tam, kad būtų pasiektas efektas, t.y. sumažėtų plaukelių, reikia ne mažiau kaip dešimties terapijos kursų. Kurso trukmė priklauso nuo plaukelių skaičiaus. Vienas kursas trunka mažiau nei valandą laiko, nes nuo pastovaus skausmo galima prarasti sąmonę... Tiesa, aš ištvėriau tik du kursus.
Tuomet pastebėjau epiliacijos lazeriu reklamą. Ši epiliacija pigesnė už epiliaciją elektros srove, trunka tik pusvalandį ir yra ne tokia skausminga. Yra du epiliacijos lazeriu tipai. Vienam tipui reikia šiek tiek ataugintų plaukelių, kitam atvirkščiai – reikia nuskusti prieš pat seansą. Išbandžiau abu. Antras variantas žymiai patogesnis, o efektas kerintis.
Dabar, kai jau išbandžiau įvairiausius nepageidaujamų plaukelių šalinimo metodus, esu įsitikinusi, jog lazerinė epiliacija – efektyviausias ir neskausmingiausias metodas. Plaukeliai ant kojų beveik nebeauga.
Kartais, kai atauga reti plaukeliai, naudoju chemines jų šalinimo priemones. Nepageidaujamų plaukelių problema man jau nebeaktuali. O toms, kas ją dabar sprendžia, patariu: atsargiai rinkitės priemones. Juk nesėkmingai pasirinktas epiliacijos metodas jus atves ne į tobulumą, o pas chirurgą!
