Ekonominei ir pinigų sąjungai švenčiant dešimtąjį gimtadienį, apie infliaciją Europos parlamento puslapis pristato pokalbį su EP nariais R. Goebbelsu bei G. Hökmarku.
Augančios maisto produktų kainos ir 129 JAV dolerių už barelį peržengusi naftos kaina verčia vis labiau pakratyti pinigines. Eurozonos infliacija kovą pasiekė rekordinį 3,6 proc. lygį.
Panašu, kad kurį laiką teks priprasti prie didesnio nei įprasta kainų lygio augimo, balandžio pabaigoje EP nariams sakė Europos centrinio banko pirmininko pavaduotojas L. Papademos.
Vidutinė visos ES infliacija kovą siekė 3,8 proc. – prieš metus ji tesudarė 2,3 proc. Žemiausia ji išliko Nyderlanduose (1,9 proc.), Jungtinėje Karalystėje (2,5 proc.) ir Portugalijoje (3,1 proc.), labiausiai kainos augo Latvijoje (16,6 proc.) , Bulgarijoje (13,2 proc.) ir Lietuvoje (11,4 proc.).
Per pastaruosius metus duonos, pieno ir kiaušinių kainos drastiškai išaugoje visoje Europos Sąjungoje.
Kodėl kyla kainos?
Kodėl šiuo metu daugelis produktų akivaizdžiai brangsta, nuvertindamos mūsų lėšas ir mažindamos perkamąją galią? Šalia kitų priežasčių, pasaulinį kainų augimą skatina didėjantis Azijos apetitas maistui ir energijai. Robert Goebbels (Socialistų frakcija, Liuksemburgas) primena, kad „vis daugiau Kinijoje ir kitose šalyse gyvenančių žmonių pradeda valgyti mėsą, o apie 60 proc. žemės ūkio produkcijos sušeriama gyvuliams“.
Taip pat vertėtų nepamiršti biokuro gamybos įtakos žemės ūkio produktų kainoms. „Vyriausybių kova su klimato kaita keliant energijos kainas atsilieps ir vartotojų išlaidoms“, – tvirtina deputatas.
Gunnar Hökmark (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Švedija) situacijos nedramatizuoja. „Dėl didesnės konkurencijos ir globalizacijos vartotoją pasiekia daugiau produktų mažesnėmis kainomis. Nors palūkanų normos per pastaruosius pusantrų metų ir paūgėjo, jos tebėra panašios į prieš 10-20 metų buvusį palūkanų lygį“, – sakė jis.
Bendrą ES infliacijos lygio rodiklį didina aukštesnė sparčiai augančių, statančių ir investicijas pritraukiančių naujųjų ES narių infliacija, o pavyzdžiui Liuksemburge kainos auga labiau nei kaimyninėse šalyse dėl kas pusmetį indeksuojamų viešųjų paslaugų kainų, primena mūsų kalbinti europarlamentarai.
Mokesčių didinti nevertėtų
Roberto Goebbelso manymu, ES turėtų kurį laiką susilaikyti nuo reikalavimo kelti PVM lygį. „Siekdama harmonizuoti mokesčius Komisija prašo naujųjų narių didinti akcizus degalams. Jai šiuo metu vertėtų vengti mokesčių ir administracinių kainų didinimo“, – mano europarlamentaras.
„Reikia reformų, kurios užtikrintų tinkamą konkurenciją skirtinguose sektoriuose, o valdžios institucijos privalo tinkamai kontroliuoti viešuosius finansus“, – aiškina Gunnar Hökmark.
Ar reikia didesnių palūkanų normų?
Infliacijos didėjimą gali lemti per dideli apyvartoje esantys pinigų srautai. Didėjant palūkanų normoms vyksta atvirkštinis procesas – skolinimasis brangsta, mažiau investuojama ir daugiau taupoma. Pinigai „išsiurbiami“ iš rinkos, mažėja jos perkaitimas, „vėsta“ ekonomika.
„Tikiuosi, kad Europos centrinis bankas (ECB) išlaikys dabartinį 4 proc. palūkanų lygį. Su importuota infliacija nepakovosi didindamas palūkanas“, – yra įsitikinęs Robert Goebbels. „Palūkanų normų nustatymas – ECB, o ne politikų reikalas. Būtina priimti racionalius šaltais skaičiavimais paremtus sprendimus“, – pabrėžia Gunnar Hökmark.
Atlyginimai ir perkamoji galia
Augant kainoms mažėja perkamoji galia, todėl darbuotojai ir jų teises ginančios profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus. Tačiau tai taip pat gali užsukti kainų–atlyginimų didėjimo spiralę, dėl kurios ECB gali tik įspėti.
„ES privalo ginti paprastų žmonių perkamąją galią, tačiau būtina pusiausvyra siekiant išvengti užburto kainų ir atlyginimų didėjimo rato“, – mąsto R. Goebbels.
G. Hökmark primena, kad matuojant absoliučiais dydžiais mes vis dar įperkame daugiau, nei anksčiau, kadangi pastarąjį dešimtmetį ekonomikos augimas viršijo infliaciją.
Kas tris mėnesius ECB prezidentas Jean-Claude Trichet bendrauja su EP Ekonomikos ir pinigų komiteto nariais „monetarinio dialogo“ rėmuose. Pinigų dialogas – tai ECB – „eurozonos kainų stabilumo garanto“ – atsiskaitymas demokratiškai renkamos institucijos atstovams. Kitas susitikimas vyks birželį
