„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje.
Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP.
Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas
EP remia Rusijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos tikslą ir ragina Rusiją „pašalinti likusias kliūtis, [...] susijusias su Rusijos eksporto muitais, geležinkeliu per Rusiją tranzitu gabenamų prekių mokesčių dydžiu, krovininių transporto priemonių kelių mokesčiais ir mėsos, pieno bei augalinių produktų importo apribojimais“. „Kai bus pašalintos šios kliūtys, ES turėtų pradėti diskusijas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Rusijos Federacija sudarymo“, – sakoma rezoliucijoje.
Energetika ir klimato kaita
Europarlamentarai nuogąstauja, kad „dėl didelės ES priklausomybės nuo iškastinio kuro, kuris importuojamas iš Rusijos, kyla pavojus, kad nepavyks nustatyti tvaraus, nuoseklaus ir vertybėmis grindžiamo Europos santykio su Rusija“. „Labai svarbu, kad ES turėtų vieningą nuomonę, parodytų tvirtą vidinį solidarumą, priimtų bendrą poziciją ir nepriimtų Rusijos siūlymų gilinti dvišalius santykius su to norinčiomis valstybėmis“, – sakoma rezoliucijoje.
EP ragina įtraukti Energetikos chartijos sutarties ir jos tranzito protokolo principus į naują ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, taip pat pasirašyti susitarimą dėl išankstinio įspėjimo mechanizmo energetinio saugumo srityje nustatymo“. Savo ruožtu europarlamentarai „ragina Rusiją pasirašyti Espo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste“.
Rengiantis Kopenhagos klimato kaitos konferencijai „būtina, kad Rusija visapusiškai pritartų įpareigojantiems kovos su klimato kaita tikslams“, – sakoma rezoliucijoje.
Žmogaus teisės
Europarlamentarams kelia didelį susirūpinimą „įvykiai Rusijoje, susiję su demokratija, žmogaus teisėmis, teismų nepriklausomumu, padidėjusia valstybės vykdoma žiniasklaidos kontrole“, taip pat represijos prieš opoziciją, pasirinktinis įstatymų taikymas ir rinkimų sąžiningumo trūkumai. EP taip pat labai susirūpinęs nesugebėjimu rasti Rusijos žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų nužudymų organizatorius ir vykdytojus.
EP „ragina Rusijos valdžios institucijas padaryti galą dabartiniam plačiai paplitusiam prieš žmogaus teisių gynėjus smurtą vykdančių asmenų nebaudžiamumui“, ypač Šiaurės Kaukaze, taip pat „užtikrinti žmogaus teisių gynėjų fizinę neliečiamybę“ bei taikyti prevencines jų apsaugos priemones.
Parlamentas „laikosi pozicijos, jog žmogaus teisių apsauga turėtų būti esminis ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimas ir neatskiriama naujosios ES ir Rusijos sutarties dalis“. Pažymėdamas vykstančių ES ir Rusijos konsultacijų žmogaus teisių klausimais svarbą, EP ragina „padaryti šį procesą atvirą, kad [...] prie jo efektyviai galėtų prisidėti Europos Parlamentas, Valstybės Dūma ir nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos“.
Santykiai su kaimynais ir tarptautiniai reikalai
„Rusija turėtų visapusiškai gerbti kaimyninių šalių politinio ir ekonominio apsisprendimo teisę“, – pažymi EP nariai. Jie ragina „vadovaujantis tarptautine teise, išspręsti Rusijos ir Gruzijos bei nuo jos atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų, taip pat Kalnų Karabacho ir Padniestrės konfliktus“.
Parlamentas „labai susirūpinęs dėl pasekmių tarptautiniam saugumui po to, kai Dūma priėmė gynybos įstatymo pakeitimus, kuriuos pateikė Rusijos prezidentas, kuriuose teigiama, kad Rusija gali naudoti karinę jėgą operacijose už jos ribų siekiant atremti puolimą prieš Rusijos pajėgas ar kitas pajėgas, dislokuotas už Rusijos ribų, atremti agresiją prieš kitą šalį ar užkirsti jai kelią arba užsienyje apsaugoti Rusijos piliečius“.
Savo ruožtu EP „ragina JAV ir Rusijos vyriausybes įtraukti Europos Sąjungą ir jos valstybes nares į visas diskusijas dėl priešraketinio gynybos skydo diegimo“.
Stokholmo susitikimas
Lapkričio 18 d. Stokholme rengiamas ES ir Rusijos vadovų susitikimas. Pagrindinės jo temos bus ekonominis bendradarbiavimas, ypač priemonės krizei įveikti, taip pat pasirengimas gruodį Kopenhagoje vyksiančiai klimato kaitos konferencijai, energetinis bendradarbiavimas ir saugumas, tolesnis vizų režimo liberalizavimas ir derybos dėl naujos partnerystės sutarties. Taip pat bus aptariama daug tarptautinių klausimų, kaip antai Irano branduolinė programa ir Artimųjų Rytų taikos procesas. Kita svarbi tema – žmogaus teisės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas skyrė šių metų Sacharovo premiją organizacijai „Memorial“.
Vytautas Landsbergis (Europos liaudies partija) debatuose teigė: „Negalime sutikti, kad „Gazprom“ – pagrindinis „Nordstream“ akcininkas – totaliai ignoruotų mūsų Parlamento rezoliuciją dėl dujotiekio keliamų aplinkosaugos grėsmių. Problema – ne vien Baltijos jūros tragiška ekologinė būsena, bet ir mūsų institucijos moralinė kondicija. Mes čia balsuodami pernai pareikalavome, kad būtų atliktas nepriklausomas, ne iš anksto nupirktas poveikio aplinkai vertinimas ir duotos garantijos pakrančių tautoms, jeigu įvyktų katastrofa. „Gazprom“ net neatsiliepė į Europos balsą. Tai spjūvis Parlamentui į veidą, ir mes negalime atsakyti: Yes Sir, great pleasure!. Turime elgtis oriai ir garbingai, nemanipuliuodami ir neblokuodami šiuo metu Europos parlamentarų inicijuojamų specialių debatų dėl Baltijos jūros gyvybės problemų. Jei išsigandę pritarsime Baltijos žudymui ir naujai Maskvos–Berlyno sienai jūroje su rusų karo laivynu, saugančiu vamzdį, – laidosime savo laisvą ateitį.“