ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys.
Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus. Tai sakoma antradienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje (406 balsai už, 168 prieš, 87 susilaikė).
Europarlamentarų susirūpinimą sukėlė neseniai įvykęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas, dėl kurio nutrūko dujų tiekimas kai kurioms Europos šalims. EP ragina sudaryti trišalę ES, Rusijos ir Ukrainos sutartį dėl dujų tiekimo, taip pat persvarstyti 2004 m. dujų tiekimo saugumo direktyvą, parengti ES planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui, taip pat padidinti ES šalių dujų rezervą. Savo ruožtu Parlamentas „atkreipia dėmesį, kad valstybės narės nebuvo solidarios ir pastarosios gamtinių dujų krizės metu nepadidino dujų, tiekiamų šios krizės paveiktoms šalims, kiekio“.
Savo ruožtu svarbu užtikrinti ES dujų ir elektros jungtis, kad nė viena Sąjungos šalis nebebūtų atkirsta. „Vadovaudamasis Europos energetinio solidarumo principu, [EP] siekia užtikrinti energijos tiekimą ir energetinį saugumą Baltijos jūros regione ekonominio nuosmukio sąlygomis“, – sakoma ataskaitoje. Parlamentas pažymi, jog „Baltijos jūros regionas turėtų būti plėtojamas ir integruojamas į Šiaurės Europos tinklus“, o „2009 m. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Baltijos šalių infrastruktūros sujungimo plano, kuris apimtų dujų ir elektros tiekimo infrastruktūras bei energijos atsargų laikymą, kūrimui“. Parlamentas taip pat remia elektros „supertinklo“, kuris sujungtų Šiaurės jūros, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionus, sukūrimo idėją.
Šiuo metu apie pusė visos ES suvartojamos energijos yra importuojama, o 2030 m. ši dalis turėtų sudaryti net 70 proc. EP nuomone, svarbu susiderėti dėl atnaujintos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija, užbaigti „Nabucco“, Turkijos-Graikijos-Italijos bei „South Stream“ dujotiekių statybą, taip pat išnagrinėti galimybę tiekti energijos išteklius iš Uzbekistano ir Irano, „kai tai leis politinės sąlygos“. Be to, europarlamentarai ragina į prekybos, asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimus su energijos žaliavų gavybos ir tranzito šalimis įtraukti energetinio saugumo išlygą, „kurioje būtų aiškiai apibrėžtos priemonės, kurių reikia imtis, jei vienas iš partnerių vienašališkai nutraukia tiekimą arba pakeičia sutarties sąlygas ar tiekimo sąlygas“.
Savo ruožtu ataskaitoje siūloma mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvairinti energijos šaltinius. Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Čekija raginamos jau šį kovą pateikti „ryžtingą ir toli numatantį [energetikos] įvairinimo planą“. EP taip pat kviečia įsipareigoti iki 2020 m. penktadaliu padidinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat iki 2050 m. bent 80 proc. sumažinti klimato šilimą sukeliančių dujų kiekį. Be to, 2050 m. 60 proc. visos ES sunaudojamos energijos turėtų būti gaminama tvariai.
„Svarbu toliau išlaikyti branduolinės energijos dalį visoje energetikoje“, – teigia europarlamentarai ir prašo Europos Komisiją parengti šios srities plėtojimo gaires. EP pažymi branduolinės energijos konkurentiškumą, kuriam kuro kainų svyravimai nedaro beveik jokio poveikio.
„Būtina be išankstinių nuostatų rezultatų atžvilgiu pradėti visuomenės diskusijas šio energijos šaltinio saugaus naudojimo klausimu“, – sakoma ataskaitoje. Pasak EP, branduolinė energija turi būti naudojama laikantis griežčiausių technologiškai įmanomų saugos standartų, o ES kaimynės, statančios arba atnaujinančios atomines elektrines, taip pat turėtų jų laikytis.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjo ir keli Lietuvoje išrinkti europarlamentarai. Eugenijus Maldeikis (Sąjunga už tautų Europą) pažymėjo, kad dujų tiekimo sutrikdymų rizika išlieka, „nes Ukrainos ir Rusijos susitarimas yra vienkartinis“, be to, „nėra bendros ES, Ukrainos ir Rusijos energetinio veikimo sistemos“. Deputatas pridūrė, kad „priklausomybė nuo dujų tiekimo ir nuo dujų vartojimo dramatiškai didėja“, o uždarius Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atomines elektrines ji dar padidės. E. Maldeikio nuomone, ES turi aiškią ilgalaikę energetikos strategiją, tačiau „silpniausia grandis yra trumpalaikė ir vidutinės trukmės energetinė politika, [kuri] neišlaiko realybės egzamino – tai parodė dujų krizė“.
Deputatas pasiūlė Europos Komisijai išnagrinėti, „kokie būtų kaštai, nauda ir pasekmės laikinai pratęsus Bulgarijos, Slovakijos ir Lietuvos branduolinių jėgainių veiklą“. E. Maldeikio teigimu, tai „sustiprintų tų šalių, regionų ir visos Europos energetinį saugumą“, taip pat „leistų efektyviau disponuoti ištekliais ir gerokai sumažintų krizės naštą mūsų gyventojams bei verslo sektoriui“.
Tuo tarpu Danutė Budreikaitė (Liberalų ir demokratų aljansas) paragino nedelsiant priimti veiksmingus ES įstatymus, „kurie padėtų įveikti energetikos tiekimo krizes arba jų išvengti“. EP narė pasidžiaugė siūlomu ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planu, kuriame prie infrastruktūros projektų, turinčių tapti ES energetikos saugumo prioritetais, priskiriamas ir Baltijos jūros regiono valstybių jungčių planas. Deputatė paprašė Europos Komisijos visokeriopai paremti Lietuvos ir Švedijos elektros jungties bei Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybas.
„Čia, deja, taip pat reikia politinės valios“, – pridūrė D. Budreikaitė. Paminėjusi steigiamą Rusijos ir Vokietijos energetikos agentūrą, EP narė suabejojo, ar tai dera su ES valstybių narių solidarumu, bendra energetikos politika ir energetiniu saugumu.
Šia tema savo nuomonę pareiškė ir Šarūnas Birutis (Liberalų ir demokratų aljansas). EP narys teigė: „Dujų krizė, į kurią ES pateko sausį, – jau ne pirma ES istorijoje. Europoje yra šalių, kurios 100 proc. yra priklausomos nuo dujų iš Rusijos, tarp jų – ir Lietuva, kuri 2009 m. gruodį uždaro atominę jėgainę. ES turi imtis papildomų žingsnių, kad krizė nepasikartotų. Reikia sukurti trūkstamas energetikos jungtis, taip pat sustiprinti dujų tiekimo saugumo direktyvą ir sukurti ES koordinavimo mechanizmą, skirtą reaguoti į panašias krizes.
Būtina, kad valstybėse narėse, kurios yra labiausiai priklausomos nuo energetinių resursų, būtų pakankamai šių resursų atsargų. EP narys tęsė: „Rusijos ir Ukrainos krizė yra ne tik tarpusavio pasitikėjimo krizė, tačiau ir geopolitinė krizė. Atsakomybę už tai, kad dujų negavo valstybės narės, turi prisiimti abi šalys. Europa savo ruožtu turi diversifikuoti energetinius šaltinius ir pagerinti tiekimo saugumą. Europai reikia ryžtingai veikti.“
