Ar valdžios atstovams bus suteikta teisė tikrinti jūsų kompiuterį, mobilųjį telefoną ar MP3 grotuvą, reikalauti interneto tiekėjų stebėti jūsų elgesį kibernetinėje erdvėje ir atjungti ryšį piratinį turinį atsisiuntusiems vartotojams?
EP siekia, kad šios nuostatos neatsidurtų teberengiamoje Antipiratinėje prekybos sutartyje (angl. ACTA). Jie žada kreiptis į Teisingumo Teismą, jei nebus išsamiai informuojami apie derybas ir iš sutarties nebus pašalintos privatumo ir duomenų apsaugos spragos.
Didžiosios valstybės šiuo metu derasi dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS, angl. ACTA), kuriuo siekiama įtvirtinti tarptautines intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemones. Europos Sąjungai derybose atstovauja Europos Komisija.
Europarlamentarai remia kovą su piratavimu, tačiau siekia, kad būtų užtikrinti saviraiškos laisvės, teisės į privatumą ir subsidiarumo principai. Jie pasisako prieš bet kokius bandymus antipiratiniame susitarime įtvirtinti vadinamąją „trijų kirčių“ atjungimo nuo interneto be teismo sprendimo procedūrą.
Teisėkūra už uždarų durų?
EP nariai kritikuoja konfidencialias derybas, vykdomas apeinant parlamentinę priežiūrą ir nesudarant galimybės visuomenei susipažinti su ACTA dokumentais. Pasak Europos Parlamento, Komisija nevykdo Lisabonos sutarties prievolės nuo 2009 m. gruodžio 1 d. nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą.
Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Stavros Lambrinidis (Socialistų ir demokratų aljansas, Graikija) smerkia bandymą „prastumti naujus europinius įstatymus slaptu tarptautiniu susitarimu“.
Parlamento „ne“ interneto atjungimui, kratoms ir konfiskavimui
Baiminamasi, kad Kovos su klastojimu sutartis gali peržengti ES teisės aktų nuostatas dėl privatumo ir duomenų apsaugos ir pažeisti vadinamajame Telekomunikacijų pakete įtvirtintus tinkamumo, proporcingumo ir būtinumo principus.
Kovo 10 d. patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas reikalauja Komisijos užtikrinti, jog ACTA sutarties nuostatos nesikirs su europiniais teisės aktais, o ES pasienyje nebus vykdomos kratos ir konfiskuojami asmeniniai informacijos saugojimo įrenginiai –nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai ir MP3 grotuvai.
„Yra įtarimų, kad derybos juda „trijų kirčių“ įteisinimo link. Šis Parlamentas triskart balsavo prieš panašias neproporcingas sankcijas. Ar norime suteikti teisę privačioms bendrovėms tikrinti visų piliečių veiklą internete, siekiant surasti kelis tikrus pažeidėjus milijonų nekaltų interneto vartotojų tarpe?“ – piktinasi S. Lambrinidis.
Antipiratinė sutartis kvepia teismais
Nuogąstavimai dėl rengiamos sutarties išsakyti ir „keturiais ACTA muškietininkais“ pramintų Françoise Castex, Zuzanos Roithovos, Alexanderio Alvaro ir Stavroso Lambrinidžio kovo 8 d. įregistruotame rašytiniame pareiškime.
Europos Parlamentas reikalauja prieigos prie ACTA dokumentų ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Antipiratinė sutartis apsiribos esamų europinių intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir nereikš tolesnio europinės intelektinės nuosavybės teisės plėtojimo. Jei nebus paisoma europarlamentarų reikalavimu, jie rengiasi pateikti ieškinį Teisingumo Teismui. Remiantis Lisabonos sutarties nuostatomis, EP gali vetuoti visą susitarimą.
Kovo 9 d. plenariniame posėdyje prekybos eurokomisaras Karel De Gucht užtikrino europarlamentarus, jog ES nepritars siūlymams į sutartį įtraukti nuostatas dėl vartotojų atjungimo nuo interneto.
Pasak jo, Kovos su klastojimu prekyboje susitarimu siekiama sustabdyti rimtus, prekybą iškreipiančius intelektinės nuosavybės pažeidimus. „ACTA sutartis nereikš teisių ribojimo ar vartotojų persekiojimo“, – pabrėžė pareigūnas. Pasak jo, natūralu, kad derybų metu užtikrinamas konfidencialumas, o Parlamentas turi būti visapusiškai informuojamas apie jų eigą.
EBPO duomenimis, suklastotų ir piratinių prekių, kuriomis prekiaujama tarptautiniu mastu, vertė kasmet viršija 150 mlrd. eurų.
Europa.eu, ESnaujienos.lt
