Daugiau kaip 1 tūkst. 100 be darbo likusių Lietuvos drabužių ir baldų pramonės įmonių darbuotojų gaus paramą persikvalifikavimui, darbo paieškai arba savo įmonių kūrimui. Ketvirtadienį tam didele balsų dauguma pritarė Europos Parlamentas (EP).
636 buvę 49 drabužių pramonės įmonių darbuotojai (visi kartu) gaus 662 tūkst. eurų (apie 2,3 mln. litų) Europos Sąjungos (ES) Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paramą. Dar 1,23 mln. litų jiems bus skirta iš Lietuvos užimtumo fondo.
Lietuvos drabužių pramonė nukentėjo itin smarkiai - vien nuo antrojo 2007 m. pusmečio iki antrojo 2008 m. pusmečio čia prarasta 21,1 proc. darbo vietų. Ekonomikos krizė šią tendenciją dar sustiprino, o dėl to, kad šiame sektoriuje dirba daugiausia moterys, per metus iki 2009 m. liepos mėn. bedarbių moterų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Krizės poveikis Lietuvai buvo itin didelis - 2008 m. drabužių gamybos apimtis sumažėjo daugiau kaip 85 proc., o pirmąjį 2009 m. pusmetį - daugiau kaip 70 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Todėl buvo atleista daug darbuotojų.
Tuo tarpu 491 baldų pramonės darbuotojai, dirbę 45 įmonėse, visi kartu gaus 523,5 tūkst. eurų (apie 1,8 mln. litų) ES paramos ir dar 972,5 tūkst. litų Lietuvos užimtumo fondo lėšų. 2008 m. Lietuvos baldų pramonė eksportavo daugiau kaip pusę savo gaminių, tačiau per pirmąjį 2009 m. pusmetį eksporto vertė sumažėjo penktadaliu. Per pirmąjį ir antrąjį 2009 m. ketvirčius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvoje taip pat sumažėjo baldų gamybos apimtis (atitinkamai 17,33 proc. ir 7,23 proc.). Todėl atleista daug darbuotojų.
EGF lėšomis gali būti finansuojamas darbo netekusių žmonių perkvalifikavimas, darbo paieškos, verslumo kursai ir panašūs veiksmai, kurie gali palengvinti susirasti naują darbą. Visas fondo biudžetas sudaro 500 mln. eurų per metus.
Galimybė suteikti EGF paramą Lietuvos baldininkams ir tekstilininkams atsirado tuomet, kai šiose ūkio šakose per 9 mėnesius darbo neteko per 500 žmonių. Teikdama nutarimo projektą Europos Komisija atsižvelgė į tai, kad Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių ES, o prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei jis per metus padidėjo 10,9 proc. ir 2009 m. liepą buvo 16,7 proc.
Nuo 2007 m. sausio, kai pradėjo veikti EGF, sulaukta 43 paraiškų skirti apytiksliai 247,5 mln. eurų paramą maždaug 46 tūkst. darbuotojų. ES šalių paraiškos susijusios su automobilių, tekstilės, mobiliųjų telefonų, buitinių prietaisų, kompiuterių ir elektronikos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto, krištolo, keramikos, statybų, dailidžių ir stalių dirbinių, leidybos ir spaustuvių bei baldų gamybos sektoriais. Iš pirminių ataskaitų dėl EGF paramos panaudojimo matyti, kad darbuotojams labai padėta išlikti darbo rinkoje ir rasti naujus darbus. Vasario 9 d. EGF fondo paramai 1286 žmonėms, netekusiems darbo Lietuvos statybos bei šaldytuvų pramonės įmonėse.
Šiemet fonde dar lieka apie 491 mln. eurų. Europarlamentarai ragina paspartinti jo paramos skyrimo procedūrą ir numatyti šiam fondui atskirą biudžetą, užuot tam naudojus Europos socialinio fondo lėšas.
