Antradienį Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas patvirtino ataskaitą, kurioje reikalaujama netiesti dujotiekio po Baltijos jūra, kol nebus nepriklausomai įvertintas jo poveikis, taip pat apsvarstyti galimybę tiesti tokį dujotiekį sausuma. Deputatų nuomone, šis projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis Baltijos jūros regiono šalimis ir tik gavus visų jų sutikimą.
Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio, planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai. Lietuvoje parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų. Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ir antradienį patvirtino ataskaitą šiuo klausimu (26 balsai už, 3 prieš, 1 susilaikė).
EP narių nuomone, dėl gausybės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos jūroje palaidotų toksiškų medžiagų planas tiesti minėtą dujotiekį kelia grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams. Europarlamentarai ragina visų Baltijos pakrantės šalių sutikimu paskirti nepriklausomą instituciją, kuri ištirtų projekto poveikį aplinkai. Jei būtų nustatyta ekologinės katastrofos rizika, ES Taryba, Europos Komisija ir Sąjungos šalys raginamos „pasinaudoti visomis prieinamomis teisinėmis priemonėmis ir užkirsti kelią investuotojo siūlomo masto Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo darbams“.
EP narių nuomone, „atsižvelgiant į didelę aplinkosauginę riziką bei didelius pasiūlyto projekto kaštus, pirmiausia turėtų būti ištirti alternatyvūs jūros aplinkai nežalingi dujotiekio tiesimo maršrutai“ – kaip antai galimybė jį tiesti sausuma ES valstybių teritorija. Savo ruožtu, EP narių nuomone, „ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios“, o bendrovė „Nord Stream“ turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.
Deputatų nuomone, didelio masto tarpvalstybiniai projektai, planuojami Baltijos jūroje, „yra bendras su šia jūra besiribojančių valstybių reikalas, o ne dvišalių santykių klausimas“, todėl siūlomas projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis regiono šalimis, gavus visų jų sutikimą ir leidus joms prižiūrėti darbus. Apgailestaudami dėl menko ES vaidmens „Nord Stream“ projekte, europarlamentarai siūlo sukurti ES derybų dėl panašių projektų mechanizmą bei įsteigti juos kuruojančio Sąjungos pareigūno postą.
EP plenarinėje sesijoje dėl šios ataskaitos numatoma balsuoti liepos 9 d. Strasbūre.
