Pasaulio pabaiga, kaip jau nujaučiame, ateis visai netrukus, rašo Italijos dienraštis „Repubblica“. Įvairūs ekspertai ir tyrimų organizacijos tvirtina, kad apytikriai 2030 m. rasime būdą, kaip, pasitelkus saulės energiją, o gal vėjo, atomines ar vandenilines jėgaines, išspręsti visas energetines problemas. Tačiau mokslininkai nesako, ką mes darysime (išskyrus tai, kad vaikščiosime pėsčiomis ir drebėsime nuo šalčio) laikotarpiu tarp 2012-ųjų ir 2030-ųjų metų. Mat 2012 metai taps energetinio Armagedono pradžia: visi mineralinės kilmės energetiniai ištekliai, kurie iki šiol palengvindavo mūsų gyvenimą, vienas po kito pasibaigs, teigia dienraštis.
Pramoninių valstybių įkurta Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) perspėja, kad penkerius metus, pradedant 2012-aisiais, jausime naftos trūkumą, jos paklausa gerokai viršys pasiūlą. Net JAV viceprezidento Dicko Cheney įkurta JAV nacionalinė naftos taryba (National Petroleum Council), kuriai priklauso naftos kompanijų savininkai, pripažįsta, kad perspektyvą vargiai galima pavadinti palankia. Bloga naujiena - bet juk yra dujų. O gal nėra? Iš visko sprendžiant – ne, teigia dienraštis. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, gamtinių dujų, kurias naudoja dauguma mūsų elektros jėgainių ir šildymo sistemų, ištekliai pamažu senka. Ekspertai nerimauja, kad iki 2012-ųjų gali sumažėti įsisavinamų telkinių, pritrūkti prie naujų verslovių vedančių dujotiekių. Regis, galima būtų apsieiti be trūkstamų vamzdynų: suskystintas dujas galima transportuoti laivais. Pasirodo, nieko panašaus: IEA ekspertai pabrėžia, kad, norint išlaikyti gamybos pajėgumų augimą ir po 2012 m., reikia per kuo trumpesnį laiką išspręsti naujų dujų skystinimo įrenginių, esančių šalia telkinių, finansavimo ir statybos problemas. Tačiau per praėjusius 18 mėnesių pasaulyje buvo pradėtas tik vienas toks projektas.
Na, tada tegul bus anglys – nešvarios, teršiančios, bet užtat po ranka, rašo „Repubblica“. Tačiau nebeliks ir jų. Paskutinį smūgį smogė būtent šios mineralinės iškasenos. Pastarosiomis savaitėmis buvo paskelbtos kelių tyrimų išvados, kuriose tvirtinama, kad mes nebegalėsime naudoti anglių dar 200 metų, kaip buvo manoma anksčiau. Jos pasibaigs kur kas greičiau. Tiesa, ne 2012 metais, bet kiek vėliau, maždaug 2020-aisiais. Šią bauginančią žinią pranešė „Energy Watch Group“ – energetikos poveikį ekologijai nagrinėjanti mokslininkų (daugiausia iš Vokietijos) grupė. Būtent jie nusprendė patikrinti duomenų apie pasaulines naftos ir anglies atsargas patikimumą. Buvo nustatyta, kad 2004 m. Vokietija praktiškai išnaudojo visas savo antracito – pačios vertingiausios anglies – atsargas. Jos sumažėjo 99 proc. Lenkija savo akmens anglies išteklių vertinimą, kuris buvo paskelbtas 1997 m., dabar sumažino perpus. „Energy Watch Group“ ataskaitoje teigiama, kad paskutiniaisiais metais peržiūrėtos pasaulinės akmens anglių atsargos buvo sumažintos 15 proc. Dar blogesni reikalai su vadinamaisiais „resursais“ – atrastais, bet dar neeksploatuojamais anglies telkiniais. Nuo 1980 iki 2005 m. numanomų resursų apimtys buvo sumažintos dvigubai. Didžiausios anglį išgaunančios šalys – Kinija, JAV, Australija, Indija, PAR ir Rusija – labai greitai eikvoja turimus resursus. Kinija kasmet sunaudoja po 2 proc. visų savo anglies išteklių. JAV dar prieš 5 metus pasiekė aukščiausią anglių gavybos lygį ir dabar kiekvieną dieną jų išgauna vis mažiau. Išvada? „Lyginant su dabartinėmis gavybos apimtimis, pasaulinė anglies gavyba per artimiausius 10 – 15 metų gali išaugti maždaug 30 proc.“, - teigiama „Energy Watch Group“ ataskaitoje. Tačiau laikotarpiu tarp 2020 ir 2025 m. bus pasiekta aukščiausia gavybos riba, po kurios anglių bus iškasama vis mažiau ir mažiau.
Ar tokias mokslininkų prognozes galima laikyti nelaimių pranašystėmis? – klausia „Repubblica“. Energetikos instituto (Institute for Energy) ekspertai Europos Komisijai parengtoje ataskaitoje pateikia tokias pat išvadas. „Pasauliniai anglių ištekliai sparčiai mažėja“, - teigiama dokumente. Kinija savo anglį visiškai pabaigs po 30 metų. Europa su anglies deficitu susidurs jau 2015 metais, be to, ji patirs rimtų sunkumų siekdama ją importuoti. „Spartaus anglies vartojimo didėjimo, prasidėjusio 2000 m. dėl smarkai išaugusios paklausos Kinijoje, nelydi gavybos augimas naujuose telkiniuose, nors anglis vis brangsta“, - sakoma Energetikos instituto ataskaitoje. Ekspertų teigimu vos per 5 metus, nuo 2000-ųjų iki 2005-ųjų, laiko tarpas, per kurį būtų galima kasti anglis dabartiniais tempais, sumažėjo nuo 277 iki 155 metų.
Atrodytų, pusantro šimtmečio – pakankamai ilgas laikas, kad būtų galima išvengti nemalonių situacijų. Tačiau gavybos tempai didės, kad būtų patenkinta auganti paklausa, teigia dienraštis. Be to, pasak specialistų, metodai, kuriais naudojantis buvo skaičiuojamos pasaulinės anglių atsargos, nebuvo atnaujinti nuo 1974 metų – taip pat, kaip ir patys duomenys. Bandymai, atlikti tam tikruose regionuose naudojant modernias išteklių skaičiavimo technologijas, atskleidė, kad tik nedidelė dalis iš anksčiau tinkamais laikytų resursų tiktų gavybos darbams pradėti. Kitaip tariant, rašo „Repubblica“, teiginys, kad anglies užteks 250 metų, nėra patvirtintas. Gali būti, kad jos užteks 100 metų, jei išsilaikys dabartiniai jos gavybos tempai, bet ko gero galima tvirtai pasakyti tik tiek, kad anglies paklausa bus patenkinama iki 2030-ųjų metų.
Pasak dienraščio, tokie ekspertų teiginiai tapo šaltu dušu tiems, kurie anglį laikė „paskutine išeitimi“ stengiantis įveikti artėjantį naftos ir dujų trūkumą. Tai kartu ir pavojaus signalas, atsižvelgiant į tai, kad 40 proc. elektros energijos pasaulyje pagaminama anglį deginančiose elektrinėse. Daugelis mano, kad jų skaičius artimiausiais metais didės. Ir net jei tikrovė paneigtų prognozes, kad anglis iki 2025 m. taps deficitiniu ištekliu, tai šio dabar pigiausio mineralinio kuro kainos žymiai išaugs, teigia „Repubblica“.
