Diskusijoje, kuri ketvirtadienį Seime surengta, kai Vyriausybės sudaryta darbo grupė pristatė Lietuvos energetikos plėtros kryptis bei galimus apsirūpinimo elektros energija modelius – vadinamąjį branduolinį ir nebranduolinį scenarijus – netrūko ir dalykiškų klausimų, ir gana kandžių replikų.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius paklausęs, ar premjeras asmeniškai pritaria darbo grupės išvadoms, išgirdo lakonišką Algirdo Butkevičiaus atsakymą; ,,Taip, pritariu.”
Parlamentarams energetikos ministras J. Neverovičius aiškino, kad tam, jog būtų plėtojamas VAE projektas, jis turėtų būti komerciškai atsiperkantis, bet vienai Lietuvai ekonomiškai nenaudinga vystyti VAE projektą, todėl norint jį tęsti, reikia siekti, kad tai būtų regioninis projektas, o parlamentaras Linas Balsys pasidžiaugė, kad darbo grupės išvados patvirtino tai, ką pernai aiškino Visagino atominės elektrinės (VAE) oponentai.
Atsakydami į parlamentarų klausimus, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Juozas Augutis ir dr. Arvydas Galinis teigė, kad Lietuvos elektrinės devintasis blokas turėtų būti naudojamas kaip rezerviniai pajėgumai, nes jo gaminama elektros energija kainų požiūriu vis tiek nebūtų konkurencinga, o parlamentaras Remigijus Žemaitaitis replikavo, kad ankstesnioji vyriausybė ketverius metus įrodinėjo, jog VAE projektas pelningas, nors išklausius mokslininkų pateiktas analizes aiškėja, kad situacija anaiptol ne tokia.
Seimo narys Kęstutis Daukšys sakė, kad anksčiau paruoštame projekte neįvertinta aikštelė, kurią Lietuva gali pasiūlyti statytojams ir kuri gali kainuoti nemažus pinigus. Jis taip pat priminė, kad skaičiuojant, kiek kainuotų vienas ar kitas energetikos plėtros variantas, reikėtų įvertinti infliacijos rodiklius, kurie per ilgą laikotarpį turėtų nemažą įtaką.
Parlamentaras Sergejus Jovaiša, kreipdamasis į premjerą A. Butkevičių, svarstė, kad ,,į kainą neįskaičiuota energetinės nepriklausomybės kaina, turbūt jos niekas ir nepasikaičiuos”. Tęsdamas jis pridūrė: ,,Jumyse kirba ta mintis apie atominę. Kokių politinių judesių jums reikėtų, kad išvengtumėte to referendumo kliuvinio”?
,,Čia buvo pabrėžta – nepriklausomos energetikos kaina yra keturi centai, – atsakė A.Butkevičius. – Visi strateginiai projekai Vakarų šalyse svarstomi keletą metų, visuomenėje vyksta diskusija ir yra įvertinama, ar tokia kaina visuomenei yra priimtina.”
Parlamentaras Rimantas Dagys darbo grupės ataskaitoje pasigedo socialinių faktorių vertinimo, nes, anot jo, ,,tai trisdešimt kartų didesnė investicija negu mūsų renovacijos programos”. Tačiau išgirdo mokslininkų atsakymą, jog per tokį trumpą laiką įvertinti šių veiksnių nebuvo laiko. Vis dėlto jie paminėjo, kad darbo grupė bendravo su garsiausiais Lietuvos makroekonomikos specialistais.
Parlamentarai taip pat klausė, ar toliau bus deramasi su ,,Hitachi“, ar bus keliamas klausimas vietoj vieno galingo reaktoriaus statyti du mažesnius. Jiems atsakydamas bendrovės Visagino atominė elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus teigė, kad tokie buvo gauti pasiūlymai, kai vyko konkursas. Esą buvo pasirinktas geriausias variantas, o norint kviesti kitą įmonę reikėtų skelbti naują konkursą.
R. Vaitkus diskusijoje teigė, kad visi duomenys, kurie buvo pateikti, pagrįsti pasiūlymu, kurį pateikė korporacija ,,Hitachi”. ,,Skaičiavimai, dabar atlikti mokslininkų, neypatingai daug skiriasi. Aš siūlyčiau šią medžiagą kartu su verslo planu įvertinti regioniniams partneriams ir ,,Hitachi”, tada turėsime atsakymus į visus klausimus”, – sakė jis.
Parlamentarai taip pat klausė, ar Lietuvai pakaks finansinių išteklių naujai jėgainei statyti ir Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, mat gali būti, kad pinigų, kuriuos skiria Europos Sąjunga, gali nepakakti, Algirdas Sysas aiškinosi, kuo skiriasi terminai ,,energetinis saugumas” ir ,,energetinė nepriklausomybė”. Paskutinis klausimas, kurį darbo grupei ir Seimo nariams pateikė opozicijos lyderis Andrius Kubilius – ką Seimas darys su visu tuo, ką išgirdo, – sulaukė itin iškalbingo atsakymo, kad to esą bus galima paklausti, kai parlamente vyks Vyriausybės valanda, o ,,čia ne tas žanras”.
Tad kol kas taip ir liko neaišku, ką toliau darys Vyriausybė, pristačiusi parlamentarams Lietuvos energetikos plėtros kryptis ir galimybes, o ką – jas išklausęs Seimas.
