Antradienį Energetikos ministerijoje prasidėjo atviros konsultacijos su atnaujinamai Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategijai pasiūlymus pateikusių energetikos įmonių atstovais bei ekspertais.
VAE atstovai: mažinti kainą galima skatinant konkurenciją rinkoje
VAE direktorius Rimanto Vaitkaus teigimu, ,,geriausias generacijos šaltinių pasirinkimas, kuris galėtų būti konkurencingas, (siejamas) su atomine energetika, o vietinės generacijos šaltiniai turi būti vystomi, vienas kitą papildant“. Tačiau, sakė jis, ,,kiek turėsime lėšų, tiek galėsime vystyti vietines generacijas“. VAE ekonomikos direktorius Dominykas Tučkus posėdyje aiškino, jog energetikos sektoriuje ,,sprendimai turi būti priimami dabar, kad nesusikauptų ateičiai, kaip tai nutiko elektros energijos ūkyje“. Akcentavęs, kad 23 proc. energijos tarifo sudaro VIAP mokestis, jis aiškino, jog sukūrus konkurencingą energijos gamybą Lietuvoje būtų galima mažinti kainą vartotojams mažinant būtent VIAP dalį. Antras kelias – didinti konkurenciją, sakė D. Tučkus.
,,Reikėtų mažinti priklausomybę nuo pirminio kuro tiekėjų, sukurti stabilią reguliacinę aplinką. Tai padėtų planuoti ir mažinti priklausomybę nuo kainų svyravimo“, – tvirtino jis darbo grupės posėdyje. D. Tučkaus teigmu, galimi keli energetikos vystymo scenarijai – įtraukiant atominę energetiką arba remiantis atsinaujinančiais energetikos ištekliais ir kogeneracine energija. Anot jo, jeigu būtų pasirinktas variantas vystyti atominę energetiką, tai būtų pigiausias kelias.
Oponuodami atominės energetikos plėtros šalininkams, diskusijos dalyviai klausė, kodėl nekalbama apie ūkininkus, kurie gali pasistatyti mažo galingumo hidroelektrines, kurios duotų Lietuvai apčiuopiamos naudos. Diskusijos dalyviai suabejojo, ar skaičiavimai, kiek energijos galėtų pagaminti vėjo, biokuro ir kitos jėgainės, realus. Jie taip pat pasigedo prognozuojamų investicijų pagrįstumo.
R. Vaitkus aiškino, kad įgyvendinus scenarijų be atominės energetikos plėtros, ,,kuris spaudžiamas iš atsinaujinančių šaltinių pusės – jį įgyvendinę būtume lyderiai atsinaujinančių energijos šaltinių (plėtros – red. past.), ir tam reikėtų daugiau kaip 20 mlrd. litų.
,,Kitas variantas taip pat kainuotų maždaug tiek pat“, – sakė R. Vaitkus. Pasak jo, diskutuojant apie energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių reikia nepamiršti, kad tam reikėtų labai didelių lėšų, todėl, anot jo, vis dėlto reikėtų rinktis plėtoti Lietuvos energetiką neatsisakant atominės energijos.
Kogeneracinės elektrinės: atnaujinti ar uždaryti?
Kalbėdami apie elektros energijos gamybą kogeneracinėse elektrinėse – iš esmės Vilniaus ir Kauno termofikacines elektrines – diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pagrindinė jų užduotis yra gaminti šilumą. Reikės didelių investicijų siekiant parengti jas darbui pagal ES aplinkosaugos reikalavimus.
,,Tačiau šios elektrinės dėl dujų kainų negali konkuruoti ir dirba tik tam, kad užtikrintų šilumos tiekimą“, – sakė ir klausė, ar šios elektrinės bus reikalingos ateityje. Jeigu taip, reikia numatyti galimybes jas remti, jeigu ne – reikia ruoštis jas uždaryti. Tačiau, pasak Kauno termofikacinės elektrinės atstovų, apie tai reikia galvoti iš anksto, kad būtų galima pasirengti šilumos tiekimui.
Diskusijos dalyviai taip pat pastebėjo, kad ateityje energijos, kurią gamina Lietuvos elektrinė (Elektrėnuose), poreikis gali mažėti. Pasak Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID vadovo Virgilijaus Poderio, tai esą jau parodė laikotarpis nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo iki šių metų (siekiat sumažinti elektros energijos kainą vartotojams, buvo priimtas sprendimas sumažinti energijos, perkamos 2013 metais iš Elektrėnų jėgainės kiekį – red. past.)
Diskusijos dalyviai svarstė, kiek kainuotų tokių elektrinių pertvarkymas kūrenti biokuru ir kokią dalį elektros ir šilumos energijos apsimokėtų gaminti šiose elektrinėse. Pavyzdžiui, katilai, skirti kūrenti šiaudais, yra apie 20 proc. brangesni negu pritaikyti kūrenti kitu biokuru. Kogeneracinių elektrinių atstovų teigimu, jie pageidauja žinoti, kokios jų perspektyvos ateityje ir kokią dalį šalies energijos poreikio jie turėtų patenkinti ateityje - pavyzdžiui, iki to laiko, kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė.
Skaitikliai vartotojų įpročiams įtakos neturi
AB ,,Lesto“ strategijos tarnybos direktorius Dalius Aleksandravičius diskusijoje atkreipė dėmesį, kad jų turimas skirstomasis tinklas ,,yra perdaug galingas palyginti su tuo vartojimu, kuris yra Lietuvoje“. Jo teigimu, vienas iš būdų sumažinti sąskaitas gyventojams – plačiau panaudoti šilumos siurblius. Jis aiškino, kad vartotojai turėtų daugiau galimybių daryti įtaką šildymo kaštams, jeigu galėtų įjungti ir išjungti šildymą pagal poreikius, kaip tai daro naudodamiesi elektros energija.
,,Perėjimas prie platesnio šilumos siurblių panaudojimo mūsų šildymo sistemose sudarytų tokią galimybę“, - sakė D. Aleksandravičius. ,,Masinė skaitiklių plėtra nebūtų pagrįsta, tačiau ji atsipirktų, jeigu juos naudotų didieji verslo klientai“, – pridūrė jis ir aiškino, kad ir kitose šalyse didelių vartotojų elgsenos pokyčių įdiegus modernius apskaitos prietaisus, nepastebėta.
,,Žmonės šiandien yra susirūpinę ne kaip optimizuoti elektros suvartojimą, bet kaip optimizuoti šildymo sąskaitas“, – pabrėžė D. Aleksandravičius.
Darbo grupės dėl Energetinės nepriklausomybės atnaujinimo posėdyje, kuriame dalyvauja elektros energetikos įmonių bei asocijuotų verslo organizacijų atstovai, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pabrėžė, kad po diskusijų bus parengtas tam tikras ,,miksas“, kiek energijos ir kokiu būdu būtų galima pagaminti. Tačiau, sakė energetikos ministras, apie konkrečius sprendimus bus galima kalbėti po to, kai savo išvadas pateiks darbo grupė.
