Ministrai susitikime Kopenhagoje taip pat sutarė, kad trijų šalių elektros perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „50Hertz“ – gegužę kartu teiks bendrą paraišką, kad projektas būtų įtrauktas į europinį 2026 metų dešimtmečio elektros tinklų plėtros planą (TYNDP).
„Sutarėme šio projekto paraišką pateikti TYNDP procesui – tai leis šią iniciatyvą įtvirtinti Europos žemėlapyje kaip konkretų infrastruktūrinį energetikos projektą, o TYNDP procesas padės rasti techniškai ir ekonomiškai optimalų regioninį sprendimą“, – pranešime sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot ministerijos, projekto koncepcija numato apie 600 kilometrų ilgio 2 gigavatų (GW) galios hibridinę jūrinę jungtį, kurios prisijungimo taškas Baltijos šalyse galėtų būti Lietuvoje arba Latvijoje – tiksli vieta būtų nustatyta atlikus išsamius techninius tyrimus.
Ministerijos teigimu, projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2035–2037 metų.
Skelbiama, kad ši jungtis padidintų elektros tiekimo patikimumą Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje, taip pat atvertų galimybes Baltijos šalims vystyti saulės ir vėjo energijos projektus jūroje ir sausumoje.
Jungtis su Vokietija taip pat yra vienas iš dabartinės Vyriausybės programos prioritetų.
Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos jungties „LitPol Link“, per kurią šiemet vasarį įvyko sinchronizavimasis su kontinentine Europa, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.
Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
