Jei redakcija surengtų tyrimą, dėl kokios institucijos daromų skriaudų žmonės dažniausiai skundžiasi, energetikai, be jokios abejonės, būtų tokio sąrašo viršuje, rašo „Valstiečių laikraštis“.
Vienam, žiūrėk, išpjovė storus sodybos medžius, kurie neva augo po elektros linija (nors elektra sodyboje išjungta), o medieną išsivežė, kitam savo technika išmaurojo pasėlius, trečiam paliko atlapus ganyklos vartus ir į kelią paleido gyvulius. O ketvirtasis vos nenumirė, kai energetikai neperspėję išjungė elektros tiekimą, nuo kurio priklausė gyvybines funkcijas palaikantis aparatas, jau nekalbant apie tai, jog atitirpusiuose šaldikliuose sugedo maisto produktai. Jie gali ramiausiai įsibrauti į svetimą valdą ir elgtis ten kaip tinkami.
Nusipirko su įnamiais
Anot UAB „Alzimedis“ direktoriaus Algio Meižio, kuris dėl savo bėdų kreipėsi į redakciją, energetikai jaučiasi aukštesni už Konstituciją, kurios 23 str. parašyta, jog nuosavybė yra neliečiama ir jos teises saugo įstatymai.
UAB „Alzimedis“ 2004-ųjų vasarą iš UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ nusipirko katilinę, sandėlį, ir kiemo statinius, esančius daugiau nei pusės hektaro plote. Tiesa, pirkėjui tuokart užkliuvo, kad perkamoje katilinėje 42 kvadratinius metrus užima Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) įrenginiai, ir jis jau buvo bepradedąs „mušti“ kainą. „Juk vienas dalykas, kai perki visą statinį, ir visai kitas, kai pastatą įsigyji su įnamiu. Be to, mes pirkome tokį plotą, kokio reikėjo mūsų veiklai plėsti, tad savo turtu dalytis neketinome. Tačiau pardavėjas mus patikino, kad jokių įnamių nebus, šie tuojau išsikels. Patikėjau, juolab kad pardavėjo nuosavybės dokumentai rodė, kad mūsų perkami statiniai priklauso tik „Rietavo komunaliniam ūkiui“. Deja, įnamių neatsikratome iki šiol“, – guodėsi bendrovės direktorius Algis Meižys.
Į kalbas nesileidžia
A.Meižys sakė iš pradžių geruoju bandęs tartis, kad šie išsigabentų savo elektros įrenginį iš jam priklausančio pastato: „Tas pastatas yra gyvybiškai reikalingas mūsų įmonės veiklai, nes tam mes jį ir pirkome. Neketinome būti nei VST globėjai, nei labdariai. Siūlėme bent jau sudaryti su mumis panaudos ar nuomos sutartį. Tai darėme ne dėl tuščių ambicijų – toje bazėje yra mūsų turtas, kurį mes norime apsaugoti, nes esamu atveju mūsų nuosavose patalpose gali šeimininkauti kas nori ir kada nori. Nei teritorijos aptverti, nei signalizacijos įjungti, net šuns nakčiai paleisti negalime. Tačiau energetikai su mumis nesileido į jokias kalbas.“
A.Meižys sako, kad tuomet bendrovei nebelikę nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą ir paprašyti apginti nuosavybę. Kalba ėjo ne tik apie pastato kampą (nors ir šis jiems reikalingas), bet ir apie viso turto saugumą. Teismo A.Meižys prašė, kad šis įpareigotų jo įnamius patalpas apleisti per du mėnesius. Tai buvo 2006-ųjų birželį.
Palaikė ankstesni savininkai
„Alzimedį“ teisme palaikė ir buvę turto savininkai. „Rietavo komunalinio ūkio“ atstovas teisme paaiškino, kad ginčo objektu tapęs pastatas iki tol buvo tik komunalininkų balanse, o VST neturi jokių nuosavybės dokumentų. Tą patį teigė ir Plungės šilumos tinklų atstovai (dar ankstesni savininkai VST neturi jokio ginčo objekto nuosavybės įsigijimo dokumento). A.Meižio bendrovę palaikė ir Rietavo savivaldybės administracija. Jie teismui net raštu paaiškino, kad dar 2000-aisiais, Rietavui atsiskiriant nuo Plungės savivaldybės, jie gavo šį pastatą, ir jokių neaiškumų dėl to nekilo. Rietavo savivaldybės mero potvarkiu tas objektas buvo pervestas į Rietavo komunalinio ūkio balansą.
Pasiūlė perkelti patiems
A.Meižys piktinosi, kad VST su juo ne tik nesiskaito, bet netgi tyčiojasi. „Jie man pasiūlė pačiam savo lėšomis perkelti jų įrenginį. Girdi, energetikos objektai gali būti perkeliami žemės ar statinio savininko ir energetikos įmonės susitarimu, tačiau tokiu atveju pagal Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. savininkas energetikos įmonei turi apmokėti perkėlimo išlaidas. Aš niekaip nesuprantu, kaip šis įstatymas, tegul jis ir Energetikos, gali būti aukščiau už pačią Konstituciją. Ir iš viso nesuprantu, kaip gali gimti tokie grobuoniški įstatymai, prieštaraujantys aukščiausiam šalies teisiniam dokumentui. Suėjo grupė „berniukų“, susikurpė sau įstatymą ir dabar su juo visus šokdina. Juk juridiškai ir „Alzimedis“, ir VST – pelno siekiančios įmonės. Tik viena mūsų dirba šiltnamio sąlygomis, turėdama išskirtines teises, tuo tarpu kita net savo turtu disponuoti negali“, – dėl tokios neteisybės pyko A.Meižys.
Visagalė specialioji paskirtis
VST atstovai dėl tokios situacijos teisme kaltino patį A.Meižį. Girdi, jau pirkdamas objektą, jis „nebuvo sąžiningas, nes privalėjo žinoti, kad skirstomasis punktas yra specifi nės paskirties objektas, tenkinantis ne tik asmeninius, bet ir visuomeninius poreikius“. Jų nuomone, netgi nebuvę jokio teisinio pagrindo specialios paskirties objektą, susijusį su elektros energijos tiekimu, parduoti privačiam asmeniui. Tačiau A.Meižys šį pastatą nusipirko aukcione, pasiūlęs aukščiausią kainą. „Kodėl tuomet VST šio pastato nepirko pati ir net nepretendavo jo pirkti? Kodėl įstatymas leidžia jiems, vartantiems milijonus ir nuo mūsų už suvartotą energiją lupantiems kelis kailius, nemokamai naudotis mūsų turtu ir netgi visiškai su mumis nesiskaityti?“ – piktinosi A.Meižys.
„Alzimedžio“ vadovas atkreipė dėmesį ir į kitas specialiosios paskirties įstaigas, kurios taip pat tarnauja tai pačiai visuomenei: „Tai ir policija, ir ugniagesiai, ir medikai. Bet ar kurie šitaip elgiasi? Visuomenės reikmėms naudojami ir keliai, ir kapinių žemė, bet ši problema išsprendžiama civilizuotai, savininkų neskriaudžiant.“
Rankų nuleisti neketina
A.Meižys bylą Plungės rajono apylinkės teisme pralaimėjo. Tiesa, teismas nepatenkino VST norų panaikinti viso statinio įsigijimo sutartį, tačiau 42 kvadratinių metrų patalpą paliko VST dispozicijoje. O tai reiškia, kad ir toliau UAB „Alzimedis“ turtas yra atviras visiems. A.Meižys rankų nuleisti neketina. Žada kreiptis per parlamentarus į Konstitucinį Teismą. Gal šis tokiems ginčams galą padarytų? Juk negali taip būti, kad su svetima nuosavybe energetikai elgtųsi kaip su sava.
Panašių atvejų – ne vienas. Po žmonių langais – teritoriją užgriozdinantys stulpai, transformatorinės, už kuriuos energetikai nemoka jokio nuomos mokesčio, o paprašyti savo ūkį iškeldinti iš svetimos žemės, tuoj puola grasinti Energetikos įstatymu. Jei jis jau pasenęs, neatitinkantis nei laiko, nei nuosavybės santykių, gal jį būtina keisti? Energetikai to, žinoma, nenori, nes svetima nuosavybė didina jų pelnus ir fantastiškus atlyginimus. Be to, ir užtarėjų valdžioje jiems visais laikais rasti buvo lengviau.
Nijolė Petrošiūtė
