Posėdžio pradžioje pirmininkaujantis Jurgis Razmas paprašė Seimo narių dėmesio.
„Sekretoriatas informavo, kad yra pareikšta Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva, tuo metu, kai vyks diskusija dėl jo apkaltos, būtų leista jam parodyti filmą, kuris, kaip suprantu, yra sukonstruotas sudedant įvairių autorių filmuotą medžiagą.
Sekretoriatas informavo, kad jis nėra gavęs informacijos, patvirtinančios, kad yra gauti autorių sutikimai rodyti tokį filmuką. Taip pat, nebuvo būdinga Seimo diskusijose rodyti filmukus. Aš neprisimenu, kad Seime yra buvęs toks atvejis“, – kalbėjo J. Razma.
Jis taip pat pažymėjo, kad R. Žemaitaitis nepasinaudojo galimybe filmą rodyti apkaltos komisijoje, o tokią galimybę turės Konstituciniame Teisme, jeigu apkaltos klausimas iki ten nukeliaus.
R. Žemaitaitis sakė, kad žmogus, kuris yra kaltinamas, turi teisę į teisminę gynybą. Pasak jo, jei jam bus uždrausta rodyti filmą, bus pažeista teisė į gynybą.
Seimo narys teigė, filmas rodytas 2003 m. rugsėjį per LRT, šiuo metu jis yra LRT mediatekoje internete viešai prieinamas. Jis sakė, kad filme matome medžiaga viešai rodyta ir kitose televizijose bei interneto portaluose.
„Jeigu jūs priimate sprendimą, draudžiantį rodyti šį filmą, traktuojame, kad jūs man neleidžiate tinkamai apsiginti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Agnė Širinskienė stebėjosi, nes Seimas anksčiau nebalsuodavo dėl Seimo narių ir ministrų noro rodyti vaizdo medžiagą.
„Gal nedarykime vėl to cirko“, – sakė A. Širinskienė.
Demokratas Tomas Tomilinas sakė, kad nors R. Žemaitaitis ne kartą neatsiliepė į apkaltos komisijos kvietimą pasiaiškinti, tačiau jis turi teisę rodyti tai, ką jis nori, jei medžiaga nėra provokuojanti, žeminanti Seimo ar Lietuvos valstybės.
„Tegu rodo, ką nori, kokios problemos?“ – klausė T. Tomilinas.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad apkaltos procesas dar nėra teisminis procesas, o Seimas turi teisę apsispręsti, ką rodyti ar kam leisti kalbėti posėdžio metu.
Petras Gražulis sakė, kad kai pristatomas valstybės biudžetas, visada rodomos skaidrės, tad jis stebėjosi, kodėl R. Žemaitaičiui ribojama teisė į gynybą.
„Diskusiją suprantu kaip diskusiją, o ne kaip filmo peržiūrą“, – atsakė J. Razma.
„Kas čia, Šiaurės Korėja, kad konservatoriai išsigando filmuko?“ – klausė R. Žemaitaitis.
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis sakė, kad gintis yra pamatinė žmogaus teisė ir jis gali gynybai išnaudoti visas teisėtas priemones.
„Kam jūs dar pilate į tą ugnį žibalo? Kas nenori to filmo žiūrėti, išeis iš Seimo salės, kas nori, pažiūrės“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Seimas galiausiai leido R. Žemaitaičiui diskusijos metu rodyti filmą. Visgi pasirodo, kad tai ne filmas, o ištraukos iš skirtingų filmuotų medžiagų.
R. Žemaitaitis galiausiai parodė ištrauką iš per LRT rodyto britų filmo, kuriame rodoma, kaip Izraelio kariuomenės karys 1948 m. Palestinoje sutrypė ką tik gimusį kūdikį. Seimo narys taip pat rodė filmuotą socialinių tinklų medžiagą iš Izraelio po „Hamas“ išpuolio, konservatoriaus, kandidato į Raseinių rajono merus Andriaus Bautronio pasisakymą, kad jei rinkėjai už jį nebalsuos, leis juos laidoti tik žydų kapinėse.
R. Žemaitaitis taip pat parodė ištraukas iš interviu su žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir Seimo nariu, konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu, režisieriumi Jonu Meku.
„Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis žydų moteris išvadina prostitutėmis, k***omis, tiesioginiame eteryje, jums atrodo tai moralu ir teisinga?“ – piktinosi R. Žemaitaitis bei citavo kitus politikus, keldamas klausimą, ar jie savo pasisakymais irgi nekurstė neapykantos.
„Mano pasisakymai būna ir giežti, ir kartais kontroversiški, ir pakankamai emocionalūs, esu toks, koks esu, ir nesiruošiu keistis, man išvis keista, kad Seimas užsiima tokiais dalykais, kai biudžete skylė 3,7 milijardo. Jei jūs galvojate, kad jūs uždengsite Žemaitaičio apkalta, sėkmės jums“, – savo kalbą baigė R. Žemaitaitis.
Parlamentaro retorika išprovokavo pasisakyti premjerę Ingridą Šimonytę, ji tvirtino, kad ir gynybai turi būti tam tikros ribos, o salėje skambantys pareiškimai taps nauju pagrindu teisėsaugai imtis tyrimų dėl neapykantos kurstymo.
„Negana to, kad čia per šituos pasisakymus prokurorai turbūt vėl braukia prakaitą nuo galvos, galvodami, kiek čia kokių ikiteisminių tyrimų už pasisakymus. Aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad virš jų yra tik dangus, aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad jie yra apaštalai, bet turi būti ribos. Jau kuris laikas R. Žemaitaitis nieko daugiau nedaro, kaip varo visokio laipsnio whataboutizmą apie viską, tik ne apie savo pasisakymus. Tai manau, kad ribos turi būti ir tada, kada žmogus neva ginasi“, – sakė premjerė.
Žadėjo suvalgyti išvadą
Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius A. Valinskas pažadėjo suvalgyti apkaltos komisijos išvadą, jei R. Žemaitaitis pateiks dokumentus, kuriais pagrįstų pasisakymą, esą už Pirčiupių žudynes kalti žydai.
„Galbūt R. Žemaitaitis turi papildomos istorinės informacijos apie SS sudarytus dalinius iš žydų, ir jei jis ją turi aš mielai ją pažiūrėsiu, įvertinsiu ir, jei ji pasitvirtins, aš šitoje tribūnoje suvalgysiu tą apkaltos išvadą“, – sakė A. Valinskas.
R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų buvo paskelbęs, kad „1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupių kaimą ir ten gyvenusius žmones“.
„Mes, Lietuvių tauta, niekada neturime pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo!“ – tuomet parašė R. Žemaitaitis.
Už R. Žemaitaitį kalbėjęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas tvirtino, kad Izraelio ir Palestinos karo kontekste negalima stoti į vieną pusę, reikia ieškoti kompromiso, o valdančiuosius kaltino aklai palaikant Izraelį.
„Palestiniečiai turi teisę į savo valstybę nuo 1947 metų, mes, Lietuva, esame maža šalis, mes turime suprasti, kad jie turi teisę į valstybę, kad Jungtinių Tautų buvo priimtas sprendimas dėl dviejų valstybių įkūrimo. Izraelis kaip valstybė veikia jau daugelį dešimtmečių, Palestinos valstybės nėra įkurta iki šiol – akivaizdu, kad jie jaučia skriaudą, dėl tos skriaudos ir neteisybės jausmo turi terpę teroristinės organizacijos“, – sakė M. Puidokas.
Anot jo, karta iš kartos besiliejantis kraujas gimdys dar daugiau neapykantos ir pykčio.
„Lietuva turi būti tas darinys, kuris ragina siekti taikos, o ne kraujo, ką mes dabar darome Seime – mes paimame ir pasakome: viena pusė teisi, tegu karas tęsiasi, kiliminis bombardavimas, viskas gerai. Aš nesakau, kad Izraelis neturi teisės gintis, bet gynybos priemonės turi būti pamatuotos. Ir jei matome, kad karinėmis priemonėmis sprendimas negalimas, ir kraujas liejasi toliau, ir vaikai turi būti operuojami be anestetikų, ar tai geras dalykas? “ – kalbėjo M. Puidokas.
Konservatorė Rasa Petrauskienė tvirtino, jog Holokausto klausimas Lietuvoje yra ypač jautrus ir „jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos“.
„Peržengiamos bet kokios ribos, kadangi Lietuvoje vyko Holokaustas, mes turime būti ypatingai atidūs žydų tautai ir jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos, ir jeigu ribos yra peržengiamos, teisėsauga turi spręsti, kas teisus, ir kas, jei ne Seimas turi rodyti aukščiausius retorikos ir elgesio standartus, nes Holokaustas Lietuvoje tikrai yra baisus dalykas, į kurį visada reikia atsižvelgti ir prisiminti“, – kalbėjo konservatorė.
Apkaltą parlamentarui R. Žemaitaičiui valdantieji inicijuoja dėl jo antisemitinių pareiškimų. Jų teigimu, vieši politiko pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą. Pasisakymus ir įrašus įvertinusi speciali Seimo komisija konstatavo, kad pagrindas pradėti apkaltą yra.
Komisija nustatė, kad R. Žemaitaitis kaltino visą žydų tautą dėl pavienių šios tautybės asmenų ar tam tikrų Izraelio Valstybės, jos institucijų veiksmų, pateikdavo tendencingus ir šališkus istorinių bei šiandieninių įvykių, susijusių su žydų tautybės asmenimis, vertinimus, atvirai reiškė pateisinimą ir pritarimą posakiams, skatinantiems smurtinį susidorojimą su žydų tautybės asmenimis.
Pagal Seimo statutą, komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Tam pakanka paprastos daugumos.
Jeigu pažeidimas KT būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
R. Žemaitaitis su apkaltos komisija nebendradarbiavo, nereagavo į jo kvietimus dalyvauti posėdžiuose, apkaltos komisiją jis vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.
Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.
