Jaunimui emigruojant, turėtų atsirasti darbo niša vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, anot kalbintų specialistų, jos dar nėra.
Trūksta įgūdžių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovo Viktoro Majausko teigimu, vyresnio amžiaus žmonės sunkiai gali pakeisti jaunimą, nes daugumai trūksta kvalifikacijos, tam tikrų darbui reikalingų įgūdžių.
„Jaunimas yra aktyvus, puikiai valdantis šiuolaikines technologijas, mokantis keletą užsienio kalbų, vyresnio amžiaus žmonės yra lėtesni, neturintys įgūdžių dirbti kompiuteriu. Jaunimą gali nusiųsti darbo reikalais į užsienio šalis, vyresniam keliauti yra sunkiau. Žmonėms virš 50 metų gana sudėtinga susirasti darbą“, - pripažino V. Majauskas.
Per artimiausią pusmetį, anot Darbo departamento vadovo, planuojama įgyvendinti taip vadinamą „vaučerinę sistemą“, t.y. darbdavį susieti su darbo ieškančiuoju, jam suteikiant tokius apmokymus, kurie reikalingi konkrečiam siūlomam darbui. Tokiu būdu bus siekiama padėti vyresnio amžiaus žmonėms įgyti reikiamus įgūdžius bei labiau prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.
„Mokymo programa bus finansuojama iš valstybės lėšų, bet tokiu būdu bus patenkintos abi pusės. Bedarbis turės darbą, o valstybei nereikės mokėti pašalpų, darbdavys, pats apmokydamas darbuotoją, taip pat turės sau reikiamą žmogų“, - programos esmę aiškino V. Majauskas.
Pašnekovo teigimu, dalį darbo rinkos gali užimti ir imigrantai, tačiau jų į Lietuvą per metus atvyksta iki 1000, o Lietuvoje bedarbių skaičiui siekiant 300 tūkst., nėra itin tikėtina, kad imigrantai galėtų pakeisti visą emigruojantį jaunimą.
„Vis dėlto, ateities perspektyva yra tokia, kad darbo rinka senės ir tai pasijaus jau po kokių penkerių metų. To priežastis bus ne tik jaunimo išvykimas į užsienį, bet ir atsiveriančios kitos darbo rinkos. Lietuviai pasklis po visą pasaulį, o Lietuvoje liks vyresnieji, kurie nėra tokie mobilūs kaip jaunimas“, - ateities prognozėmis dalijosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistas.
Ketvirtadalis visų bedarbių – vyresnieji
Lietuvos darbo biržos duomenimis, įregistruotų jaunų bedarbių skaičius pastaruosius dvejus metus svyruoja nuo 13 iki 15 proc., o vyresnių kaip 50 metų žmonių bedarbystė beveik visąlaik sudaro apie 25 proc.
„Vyresnio amžiaus žmonės sudaro apie ketvirtadalį visų darbo ieškančių žmonių“, - teigė Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė. Moteris atkreipė dėmesį, kad šis skaičius metams bėgant beveik nesikeičia.
Anot D. Liugienės, jaunimui susirasti darbą lengviau, nes jie patys aktyvesni darbo paieškose, įgiję naujesnes profesijas, kurios dabartinei darbo rinkai yra reikalingesnės.
„Vyresnių žmonių turimas išsilavinimas kartais jau yra šiek tiek senstelėjęs, jų darbo patirtis ne visada atitinka darbdavių reikalavimus, nors kita vertus, jauniems žmonėms, ieškantiems darbo, kartais patirties stoka taip pat yra priežastis, kodėl darbdaviai nenori jų priimti į darbą“, - aiškino Darbo išteklių skyriaus vedėja.
Nors, anot pašnekovės, statistika didelių pokyčių darbo rinkoje dar nerodo, ateityje vyresni darbuotojai gali sudaryti ženklią dalį visos darbo rinkos.
„Per pastaruosius dvejus metus jaunimo ir vyresnių žmonių įsidarbinimo proporcijos išlieka nepakitusios, todėl teigti, kad formuojasi vyresnio amžiaus žmonių darbo rinka, negalime. Tačiau atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių patirtis, kai rinkoje sumažėja jaunų žmonių, atsiranda ir didesni šansai įsidarbinti vyresniems“, - sakė D. Liugienė.
