Paaiškėjus, jog užsienin emigravę lietuviai į tėvynę grįžti nesiveržia, šalies valdžia susirūpino, kaip palengvinti darbo jėgos imigraciją iš užsienio, ypač trečiųjų šalių, rašo „Vakarų ekspresas“.
Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnės Aldonos Staponkienės iniciatyva uostamiestyje surengta diskusija "Darbo jėgos iš užsienio įvežimas ir integracija Klaipėdos regione".
"Klaipėdoje darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo problema ypač aktuali. Nemažai uosto įmonių vadovų skundžiasi kvalifikuotos darbo jėgos stoka - stinga laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, dažytojų", - sakė A. Staponkienė.
Seimo narės teigimu, užsieniečių įdarbinimas teoriškai turėtų trukti porą mėnesių, bet darbdaviams neretai tenka laukti kur kas ilgiau, o tokia sudėtinga sistema stabdo efektyvų darbą.
Emigrantus keičia imigrantai
Pasak užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno, diskusija buvusi reikalinga tam, kad išgirdus iš darbdavių, profesinių sąjungų bei kitų institucijų atstovų apie realią padėtį, būtų galima teikti siūlymus Vyriausybei dėl imigracijos politikos įgyvendinimo.
Ministras pripažino, jog sustiprėjusi darbo jėgos imigracija gali turėti ir neigiamų pasekmių - paskatins emigruoti dar daugiau mūsų tautiečių. Vis dėlto, anot jo, imigracija reikalinga tam, kad užtikrintų greitą ir efektyvų Lietuvos ekonominį augimą.
"Neužtikrinę Lietuvos ekonomikos augimo ir gerovės emigracijos nesustabdysime. Iš 25 vietos tarp visų ES valstybių turime pakilti bent į vidurį", - pabrėžė P. Vaitiekūnas.
Pasak jo, 1990-2006 metais Lietuvą paliko 447 tūkst. lietuvių, o per tą patį laikotarpį atvyko 87 tūkstančiai žmonių, tarp kurių - tik 25 tūkst. grįžusių mūsų tautiečių.
"Kol kas viltys, kad galėsime suvaldyti imigraciją susigrąžindami lietuvius, nepasitvirtino", - sakė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad Airija lietuvių tebelaukia išskėstomis rankomis - tai patvirtinęs pats šios šalies užsienio reikalų ministras, prašęs nukreipti lietuvius ne, pavyzdžiui, į Ispaniją, o Airijon, rašo „Vakarų ekspresas“.
