Nors Lietuvoje daug kalbama apie emigrantų susigrąžinimo svarbą, nuolatos akcentuojama lietuvių kalbos puoselėjimo būtinybė, tačiau pasirodo – viena iš emigrantus namo grįžti stabdančių priežasčių būtent gimtoji kalba.
Anot vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, kalbą primiršę iš užsienio grįžtantys vaikai mokykloje susiduria su rimta problema, nes kol kas nėra numatyta jokia programa, kuri padėtų vaikams prisiminti kalbą.
Kalbą primiršę vaikai yra priversti mokytis bendrose klasėse, kartu su Lietuvoje nuolatos buvusiais vaikais, tačiau programos ir reikalavimai visiems vienodi, - „Balsui.lt“ teigė R.Šalaševičiūtė.
„Kol kas kalbą primiršusiems vaikams padeda tik pedagogų supratingumas, iniciatyvumas ir geranoriškumas, tačiau niekas negali priversti pedagogų aukoti savo laisvo laiko papildomai dirbant su tokiais vaikais“,- tvirtino vaikų teisių apsaugos kontrolierė.
Labiau pasisekė tiems vaikams, kurie lietuvių kalbos iš viso nemoka, nes nemokantiems kalbos yra rengiamos išlyginamosios klasės, kuriose vaikai yra mokomi lietuvių kalbos, - sakė R.Šalaševičiūtė.
Emigrantai vaikų kalbos problemą įvardija kaip vieną iš priežasčių, kuri stabdo išvykusių grįžimo procesą, tikino R.Šalaševičiūtė.
Anot R.Šalaševičiūtės, šiuo metu yra atliekamas tyrimas, kurio metu tikimasi sužinoti tikslų vaikų skaičių - kiek vaikų yra primiršę, ir kiek visai nemoka lietuvių kalbos, bei iki rugsėjo pirmosios švietimo ir mokslo ministerijai pateiks galimus problemų išsprendimų būdus.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas mano, jog dėl to, kad vaikai primiršta lietuvių kalbą kalti yra patys tėvai.
„Atsakomybę turi prisiimti tėvai, kurie kartu su vaikais gyvena užsienyje“, - „Balsui.lt“ teigė politikas.
Tuo tarpu moksleivius užsienyje baigusius vidurines mokyklas ir norinčius studijas tęsti Lietuvos aukštosiose mokyklose kankina ne tiek kalbos, kiek pažymių įvertinimo problemos.
Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja Giedra Katilauskienė „Balsui.lt“ teigė, kad užsienyje vidurines mokyklas baigę ir Lietuvoje studijuoti norintys moksleiviai su kalbos barjerais praktiškai nesusiduria, o prieš keletą metų egzistavusi pažymių įvertinimo ir atitikmenų nustatymo taisyklės pakeistos.
Anot G.Katilauskienės, tiek seniau, tiek dabar galioja pažymių suskirstymo į intervalus taisyklės, tačiau ankščiau būdavo imamas žemiausias į intervalą pakliuvęs balas, o dabar net aukščiausias. Todėl pažymiai yra labai smarkiai sukelti ir tie vaikai sėkmingai įstoja.
Seniau užsienyje vidurinį išsilavinimą įgijęs abiturientas, Lietuvoje negalėjo pretenduoti į didžiausią valstybinio egzamino įvertinimą - 100 balų, o dabar - gali. Pavyzdžiui, jei Vokietijoje abiturientas už egzamino įvertinimą iš 15 įmanomų balų surinkdavo 14, tai Lietuvoje jis būdavo įvertinamas 88 taškais iš 100, o pagal dabar galiojančias taisykles toks abiturientas gautų 93 balus, - sakė G.Katilauskienė.
Pasak G.Katilauskienės, ir šitą, nuo praėjusių metų birželio, įsigaliojusią tvarką planuojama keisti. Neretai pažymių įvertinimas neatspindi tikrųjų moksleivio gabumų, todėl ketinama įvesti bendrųjų žinių patikrinimo egzaminą. Šį egzaminą turės laikyti visi ne Lietuvoje vidurines mokyklas baigę, bet Lietuvoje studijuoti norintys abiturientai.
Bendrųjų žinių patikrinimo egzaminas - viena iš išeičių, kaip objektyviai būtų galima įvertinti moksleivio žinias, teigė G.Katilauskienė.
Lietuvių kilmės užsieniečiams, norintiems studijuoti Lietuvoje, sudaromos dar palankesnės sąlygos. Jie į universitetus priimami ne pagal bendrąją priėmimo tvarką, o remiantis priėmimo komisijos nustatytomis kvotomis. Tokiu būdu užsienio lietuviams sudaromos visos sąlygos, kad galėtų grįžti ir studijuoti Lietuvoje, - sakė G.Katilauskeinė.
Dauguma užsienio moksleivių nuogąstauja dėl lietuvių kalbos pažymio, nes nėra laikę lietuvių kalbos egzamino, pasakojo G.Katilauskienė.
Pasak G.Katilauskienės, tokiu atveju, jei užsienyje moksleivis mokėsi prancūzų, anglų, ar bet kokia kita kalba, tai jam vietoj lietuvių kalbos bus įskaitomas įvertinimas tos kalbos, kuria jis mokėsi mokykloje.
Tačiau, jei moksleivis nori rinktis studijų programą lietuvių kalba ir mokykloje lietuvių kalbos nėra mokęsis bent septynerių metų, tuomet jam reikia išlaikyti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros parengtą lietuvių kalbos įskaitą, - sakė Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja.
Įskaitas galima laikyti du, tris kartus per metus. Specialių lietuvių kalbos kursų, kurie padėtų pasiruošti įskaitos laikymui, universitetas neorganizuoja, tačiau apskritai lietuvių kalbos kursus Lituanistinių studijų katedra rengia. Kursai gali trukti nuo 15 savaičių iki dviejų semestrų, o jų kaina svyruoja nuo 600 iki 8000 litų, - „Balsui.lt“ teigė Lituanistinių studijų katedros darbuotoja.
