Simona Pužaitė
Prieš septynerius metus išvykusi gyventi į Angliją kuršėniškė Islanda Lukavičienė net nemokėjo gaminti valgyti. Dabar ji kepa tortus su pasakų herojais, cukrinių gėlių puokštėmis ar valgomais veržliarakčiais. Saldus pomėgis taip išpopuliarėjo, kad jauna mama jį planuoja paversti verslu.
Meilės emigrantė
Emigruoti Islandą paskatino ne tradicinė priežastis, geresnio gyvenimo paieškos užsienyje, bet meilė – Anglijoje gyveno ir dirbo jos būsimas vyras.
Prieš išvykdama moteris dirbo restorane barmene. Ligi šiol ji prisimena šį darbą su nostalgija. „Mano gyvenimo kelyje pasitaikydavo nuostabūs žmonės. Niekada nepamiršiu savo vadovės, kuri manimi be galo pasitikėjo“, – pasakojo I. Lukavičienė.
Nepaisydama mylimo darbo Islanda surizikavo emigruoti. „Geriau padaryti ir gailėtis, nei gailėtis to, kad galėjai pabandyti, o nepabandei“, – drąsino save.
Atvykusi į Angliją nemokėjo kalbos, todėl pirmiausia ėmė lankyti kalbos kursus. Vėliau jai netikėtai pasiūlė auklės darbą lietuvių šeimoje. I. Lukavičienė džiaugiasi, jog darbo sąlygos buvo puikios, mergytė ir šeimininkai labai geri, o alga prilygo sunkiai dirbančiųjų fabrikuose. Dar ir dabar su lietuvių šeima bendrauja, palaiko artimus ryšius.
Cukrinių gėlių meistrė
„Kepsniai ne man, nepatinka sukiotis virtuvėje. Atvažiavusi į Angliją net nemokėjau gaminti valgyti...“ – šypteli Islanda. Saldūs kepiniai tarp pomėgių atsirado atsitiktinai.
Vidurio Anglijos mieste gyvenanti moteris žavėdavosi parduotuvių vitrinose esančiais cukrinėmis gėlėmis puoštais tortais. Kartą savo mieste pamatė reklamą apie cukrinių gėlių gamybos kursus ir pasišovė juos lankyti.
Po metus trukusių kursų, kaip gaminti gėles iš cukraus masės, meistrai įvertino mokinių darbą – I. Lukavičienė turi tris sertifikatus. „Lengviausia sukti rožes, o sudėtingiausia – padaryti gražias orchidėjas. Visur reikia laiko ir begalinės kantrybės“, – patikina konditerė.
Tapusi cukrinių gėlių meistre norėjo įgūdžius išbandyti – ėmė kepti tortus, pyragus, jais vaišinti vyrą ir drauges. Receptų idėjų ieško internete. Vyrui įvertinus, patobulina pagal savo skonį – kai ką išima, kai ką savo įdeda.
Tortams – antras šaldytuvas
Apie gardžių kepinių kepėją žinia sklido iš lūpų į lūpas. Draugių paskatinta, konditerė sukūrė puslapį internete „Armaluk cakes“. Pseudonimui pasirinko pirmąsias sūnaus raides ir vyro pavardę.
Dažniausiai lietuvių emigrantai prašo papuošti jų šventes rankų darbo tortu. Užsakymų sulaukia ir iš vietinių anglų.
Kolegės anglės ragavo ne vieną Islandos gamybos tortą. Prisipažindavo tokių niekuomet neragavusios, o pačios nedarytų, nes per daug sudėtingi kremų receptai. I. Lukavičienės nuomone, anglams svarbesnis papuošimas nei torto sudėtis. Todėl jos tortai sulaukia pasisekimo.
„Tortus net keletą kartų užsakė vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų savo ir dukros gimtadieniams“, – didžiuojasi I. Lukavičienė.
Pasak konditerės, jos kepinys natūralesnis nei parduodami parduotuvėse. Islandos vyras kiaušinius perka iš ūkininkų, kepiniams naudoja ekstra klasės lietuviškus miltus.
„Vyras pykdavo, kad šaldytuve, be tortų, daugiau nieko rasti negalėdavo. Aišku, negalima mėsos ir kitų „kvepiančių“ dalykų kartu dėti, nes tuoj tortai kitų kvapų prisigertų“, – šypsosi moteris. Šeima rado kompromisą – įsigijo antrą šaldytuvą.
Gamino asiliuką ir princesę
Griežčiausia I. Lukavičienės tortų puošybos kritikė – jos mama, gyvenanti Kuršėnuose. Ji dar nėra ragavusi nė vieno dukters torto, peržiūrėjusi kepinių nuotraukas vertina tik jų dizainą.
„Mama teisinga, išranki ir niekada nepataikauja. Nesakys, kad gražu, jei taip jai neatrodo. Labiausiai jai patinka tortai, neperkrauti detalėmis“, – sako Islanda.
I. Lukavičienė savo kepinius apibūdina kaip kuklius, puošybos dar tik mokosi. Itin įmantrių tortų negamina, nes nenori atimti bendravimo laiko iš savo 2,5 metų sūnaus ir 3 mėnesių dukrytės. Dažniausiai gamina, kai vaikai miega pietų miego ar suguldo juos nakčiai.
Kepdama tortus ji pasikrauna geros energijos. Medaus tortas su vaisiais ar želės gabaliukais – labai mėgstamas vaikų.
Jai teko gaminti įrankių dėžės formos, kosmetikos priemonių komplekto, meškiukų, peliuko Mikio, asiliuko, princesės formos tortus.
Teko gaminti ir pikantiškų formų tortus – krūtinės ir pasturgalio. Juos žmonos užsakė vyrams. Mergvakariams vyriško pasididžiavimo tortus konditerė atsisako kepti.
Gimtadienio proga dovanų ji gavo grybukų ir riešutų keptuves. Mintyse jau kirba idėja praplėsti kepinių asortimentą vaikystę primenančiais sausainiais. Emigrantai lietuviai ypač mėgsta namus primenančius grybukus, kaštonus, ežiukus.
Planuoja įkurti verslą
Tortų kepimas vaikus auginančiai mamai kol kas nėra pragyvenimo šaltinis, tačiau ji planuoja įkurti savo verslą. I. Lukavičienės nuomone, smulkiesiems verslininkams Anglijoje kur kas palankesnės sąlygos nei Lietuvoje.
„Čia kiekvienam suteikiamas šansas dirbti ir užsidirbti, mokesčiai mažesni“, – sako emigrantė. Moteris su šeima planuoja kada nors grįžti į Lietuvą, namų ilgesį jaučia kasdien.
Šeima nutarė, jog vaikams Anglijoje geresnės perspektyvos. Lietuvių kalbos ir kultūros kuršėniškiai nepamiršta – sūnui suėjus 3 metams pradės jį vesti į šeštadieninę lietuvių mokyklėlę.
Emigrantė akcentuoja, jog Anglija anaiptol nėra rojus – dirbti reikia visur. Nepaisant namų ilgesio, svečioje šalyje Islandos svajonės dabar susijusios su šokoladu ir džiovintais morengais.
