A. Vaišnoro pareigos – žirgyno darbuotojas. Aivaras įsitikinęs, jog į šiuos du žodžius telpa kur kas daugiau, nei gali pasirodyti. Vaikino kruopščiai prižiūrimi žirgai – jautrūs ir be galo brangūs. Kiekvienas gyvūnas turi būti idealiai sveikas ir švarus. Čia su žirgais elgiamasi taip, lyg jie ruoštųsi grožio konkursui.
„Manau, kad „Mis Lietuva“ susiruošia greičiau“, – juokiasi žirgų prižiūrėtojas. Kol nepradėjo dirbti, Aivaras nė nenutuokė, kad žirgui gali reikėti tiek daug grožio procedūrų.
„Įsivaizdavau, kad bus daug daug darbo, tą ir radau“, – apie savo emigracijos pradžią pasakoja vaikinas. Pradžioje buvo visko – ir nesusigaudymo, ir nesusikalbėjimo. Buvo ir taip, kad žirgas, staiga dėl kažko susierzinęs, ima ir įspiria. „Retai, bet pasitaiko. Ypač su jaunais žirgais“, – sako emigrantas iš Utenos rajono. Lietuvių emigrantų aplink Bergeną – keli tūkstančiai. Bet tautiečių, dirbančių žirgyne, vos vienas kitas. „Čia tau ne fabrikas“, – šypsosi Aivaras ir sako esantis labai laimingas: juk daro tai, kas patinka, ir dar gauna pinigus – ne kiekvienam taip pasiseka. Vaikinas tikina, kad bent kol kas gyventi Lietuvoje dar nenori – juk tik neseniai gavo puikų darbą ir įsikūrė.
„Bet apie viską, kas liko namuose, galvoju dažnai“, – sako 24-erių vyras. O Lietuvoje liko ne tik artimieji, bet ir ferma. Ją, tuo metu dar būdamas vos 18-kos, vyrukas pasistatė iš Anglijoje uždirbtų pinigų.
„Pradėjau dirbti laukuose – bulvių kombaine, tada salierų fabrike, kopūstus nurinkinėjome, smagu buvo iš tikrųjų. Tik fiziškai sunku buvo tikrai“, – pripažins vaikinas.
Kaip lietuviui sekėsi Anglijoje ir kaip dabar – Norvegijoje – Aivaro Vaišnoro pasakojime laidoje „Emigrantai“ šį vakarą per LRT televiziją. Reportažus rengia Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.
