Arminas Šileikis, LRT televizijos laida „Emigrantai“
Dauguma lietuvių Norvegijos kalėjimus vadina sanatorijomis. Tačiau beveik metus Osle kalintis Rolandas, lygindamas ši kalėjimą su lietuviškais, sako, kad Lietuvoje įkalinimo sąlygos kur kas geresnės. Tiesa, narkotikų gabenimu įtariamas Rolandas mano, kad jo vieta laisvėje. Jis savo kaltę neigia, sakydamas, kad buvo „pakištas“ kito lietuvio.
Iš 138 Norvegijoje kalinčių lietuvių 64 kaltinami ar atlieka bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, 43 – už vagystes, 5 – už apiplėšimus, 2 – už nužudymą. Statistikos duomenimis, Lietuvos piliečiai į Norvegiją įveža beveik pusę viso sulaikyto amfetamino kiekio.
Kaip ir daugelis kalinčių lietuvių, į Oslo kalėjimą Rolandas pateko dėl ant jo kritusio amfetamino šešėlio. Tiesa, toje pačioje įkalinimo įstaigoje teko pabuvoti ir jo žmonai Dovilei. Daugiau nei tris mėnesius kalėjusi moteris, kaip ir jos vyras, tikina, kad klysta visi, kurie Norvegijos kalėjimus vadina sanatorijomis. Į laisvę išėjusi Dovilė skundžiasi prastomis jų sąlygomis. Moteris tikina, kad jai nuolat teko matyti muštynes, savižudybes ir kraują.
Didžiausiame Norvegijos kalėjime jau 10 mėnesių kalintis lietuvis, teigia nežinantis, kodėl jis laikomas nelaisvėje: „Nežinau. Kaltinimai tikriausiai keičiasi. Net neįsivaizduoju.“
Tačiau vyras, paprašytas atskleisti, kokie buvo pirmieji kaltinimai, vis dėlto išduoda, kad į Norvegijos teisėsaugininkų nemalonę pateko dėl narkotikų. Tačiau savo kaltę Rolandas neigia, sakydamas, kad į jo automobilį draudžiamą krovinį įdėjo kitas lietuvis: „Buvau įveltas tiesiog į tai. (Narkotikus - red. past.) rado mano automobilyje. Aš net nežinojau, kad ten yra. Aš žinau, kaip įdėjo kitas lietuvis. (...) Nežinau, kokie narkotikai. Dabar sako, kad ten amfetaminas. O kiekis... Man atrodo, kad apie 9 gal, ar 10 kg. Nežinau.“
Emigrantas prasitaria, kad iš dabar gaunamų dienpinigių jam pragyventi sunku. Jo teigimu, pirmadieniais – penktadieniais jis gauna 59 kronas, kurių užtenka tik cigaretėms ir telefono sąskaitos papildymui.
Kalėjimo sąlygos Rolando netenkina. Emigranto manymu, Lietuvoje jos kur kas geresnės. Vyras tai sako remdamasis asmenine patirtimi. Į Lietuvos įkalinimo įstaigas jis pateko būdamas 18-os. Tuomet už grotų jaunas vaikinas atsidūrė dėl vagystės.
„Lietuvoje geriau. Visiškai geriau. Visų pirma – bendravimas. Čia juk sėdi vienas uždarytas 23 val. per parą. Trūksta bendravimo su žmonėmis“, - skundžiasi kalinys, pridūręs, kad Lietuvoje pareigūnai daug žmogiškesni nei Norvegijoje.
Praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams, kalinys pirmą kartą galėjo pasimatyti su savo šeima – žmona ir sūnumi. Šiuo metu su artimiausiais žmonėmis jis gali susitikti du kartus per savaitę. Vyras nesiima prognozuoti, ar bus išteisintas. Jis teigia, kad dienas praskaidrinti norėtų specialioje mokykloje. Tačiau kalėjimo pareigūnai tikina, kad tai neįmanoma, nes emigrantas nemoka nei norvegų, nei anglų kalbos.
Iki sulaikymo Rolandas Norvegijoje dirbo statybų sektoriuje. Kiek anksčiau kalinys turėjo ir savo įmonę, tačiau pastaruoju metu dirbo didelėje norvegiško kapitalo įmonėje.
Kalėjime regėjo vien kraują ir muštynes Rolando sutuoktinė Dovilė pasakoja, kad Norvegiją atrado norėdama užsidirbti pinigų. Emigracijoje ji sutikusi gyvenimo meilę, o vėliau porelė susilaukė sūnaus.
Dovilė įsitikinusi, kad kalėjime daugiau nei tris mėnesius praleido nepelnytai. Ji, kaip ir Rolandas, teigia nieko neleistino nepadariusi. Tačiau teisėsaugininkai įtarė, kad moteris galėjo žinoti apie sutuoktinio planus ir tapo jo bendrininke.
Ji sako, kad atsidūrus kalėjime, gyvenimas apsivertė aukštyn kojom: prarastas sūnus, darbas, priklijuota neigiama kalinės etiketė.
Šiuo metu buvusi kalinė už neva neteisėtą įkalinimą bando prisiteisti kompensaciją. Moteris sako, kad reikiamu metu advokatas praneš apie tai, kad ji kalėjime buvo priversta regėti muštynes, kraują ir savižudybes.
„Yra sutvarkyti pasimatymų kambariai, kur ateina žmonės į pasimatymus. O kai įžengi į vadinamuosius koridorius, kur sėdi žmonės, tai aš ten jokio grožio nematau iš viso. Visiškai jokio. Ir kambariai išpaišyti – išrašinėti, lovos sulūžusios, televizorius, radijas, kuris neveikia. Arba kitam kambaryje galbūt veikia. Dušai bendri. Higienos aš ten išvis nematau. (...) Į lauką išveda, kaip aš sakydavau, kaip šuniukus arba kaip kokias vištas – suvaro į tokį gardą ir pasivaikščiokite valandą“, - pasakoja Dovilė, prisimenanti, kad be jos už grotų buvo dar dvi lietuvės.
Ji tikina pakraupusi, kai perskaitė straipsnius, kuriuose teigiama, kad lietuviai atvyksta į Norvegiją tikėdamiesi pakliūti į kalėjimą ir gyventi kaip sanatorijoje. Emigrantė svarsto, kad kalėjimai Lietuvoje turėtų būti geresni: „Ten nematau jokios sanatorijos: kambarys, lova, televizorius ir ašaros, muštynės, žudymaisi. Sanatorija čia pavadinti galima? Man atrodo, Lietuvoj dar geresni kalėjimai negu Norvegijoje.“
Gelbsti maistas iš Lietuvos Kai Rolandas ir Dovilė pateko į kalėjimą, jųdviejų vienerių metukų sūnumi ėmė rūpintis Norvegijos vaikų teisių tarnyba. Dovilė skundžiasi, kad į prašymus, jog vaiko globa būtų patikėta Osle gyvenančiai jos seseriai, iš pradžių niekas nereagavo.
Tačiau atėjo ta diena, kai Dovilė išgirdo, jog yra laisva – kalėjimo durys atsivėrė. Kaltinimai, esą ji žinojusi apie vyro planus, buvo panaikinti. Išėjusi iš įkalinimo įstaigos Dovilė atsidūrė gatvėje. Iš pradžių ji, neturėdama kur prisiglausti, apsigyveno pas sesę, po to apsistojo viešbutyje. Galiausiai su advokatų pagalba iš valstybės gavo socialinį būstą, kuriame šiuo metu ir gyvena.
Anot Dovilės, emigrantas ir Norvegijos kalėjime – emigrantas. Remdamasi savo patirtimi, moteris pasakoja, kad su kitataučiais ir su vietiniais ten elgiamasi skirtingai: „Aš manau, kad norvegai yra geriau prižiūrimi. Ir jeigu jie kažko paprašo, tai ir gauna. O lietuvis, jeigu ateis, paprašys, to negaus. Turėsi kovoti, kad tu tai gautum. Paprasčiausiai yra labai didelė diskriminacija.“
Lietuvė teigia, kad dabar jos pajamos per mėnesį siekia 4700 kronų. Tiek jai moka valstybė. Be artimųjų, gyvenančių Lietuvoje, pagalbos, kaip teigia emigrantė, jai ir sūnui pragyventi būtų sunku. Moteris tikina, kad giminės jai nuolat atsiunčia maisto. „Net būtų gėda žmonėms pasakyti, kad gyvenu Norvegijoje ir neturiu pinigų, nes visi įsivaizduoja, kad Norvegijoje sninga pinigais. Bet yra kaip yra“, - tęsia ji.
Moteris aiškina, kad Norvegijoje likti nenorėtų, nes ši šalis jai esą suteikė daug skausmo ir slogių prisiminimų. Dovilės manymu, jei vyras bus nuteistas, jo lauks deportacija į Lietuvą. Tuomet ji net nesvarsčiusi taip pat grįžtų kartu su juo. Kita vertus, jei šis scenarijus ir nepasitvirtintų, moteris vis tiek norėtų grįžti namo.
Oslo kalėjime šaunamųjų ginklų nereikia
Nors Rolandas ir Dovilė skundžiasi, kad juos slegia kalėjimas, kuriame nėra galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais, Oslo kalėjimo direktorius Stigas Storvikas, ne kartą lankęsis Lietuvoje, sako, kad ši strategija pasiteisina, nes taip užtikrinamas vidaus saugumas. Dėl to Norvegijos kalėjimo darbuotojai gali dirbti neturėdami šaunamųjų ginklų.
Kalėjimo direktorius aiškina, kad baldai, kurie yra kalėjime, gaminami įkalinimo įstaigos dirbtuvėse. Anot jo, visose vienutėse yra televizorius ir nedidelis šaldytuvas. Taip pat yra tualetas ir kriauklė. Direktoriaus žodžiais tariant, kaliniai vieną valandą per parą gali išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru.
Kalėjimo direktorius tikina, kad kaliniai maistą gali pasirinkti. Esą jiems siūlomas įprastinis maistas, taip pat patiekalai be kiaulienos ir vegetariški valgiai.
S. Storvikas teigia, kad įkalinimo įstaiga stengiasi, jog kaliniai būtų užimti, todėl atsisakantiems lankyti mokyklą arba dirbti nutraukiamas dienpinigių mokėjimas: „Visi, kuriems taikomos kardomosios priemonės, gauna dienpinigius. O kai žmogus būna nuteistas, jam keliama sąlyga, kad jis turi būti užimtas. Jis gali pasirinkti – eiti į mokyklą arba į darbą. Jeigu jis atsisako tai daryti, negauna dienpinigių. Tai būtų 8 eurai. Bet kuriuo atveju turime atsižvelgti, kad Norvegijoje pragyvenimo lygis labai aukštas. Duota suma yra labai maža, o maistas ir visa kita kalėjimo parduotuvėje kainuoja brangiai.“
Laida "Emigrantai" – kiekvieną antradienį per LRT televiziją 21.15 val., iš karto po "Panoramos".
