Nepaisant skirtingo žmonėmis prekiavusios gaujos narių likimo, visi nuteistieji pateikė apeliacinius skundus su vienu ir tuo pačiu prašymu – juos visiškai išteisinti. Taip ši istorija vėl atsidūrė teisme. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą atnaujini įrodymų tyrimą.
„Teisme buvo nuspręsta iš naujo atlikti įrodymų tyrimą. Visi nuteistieji šioje byloje prašo juos išteisinti. Kiti posėdžiai numatyti šių metų gegužės pabaigoje“, – situaciją trumpai reziumavo Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Vilma Budėnienė.
Skirtingos bausmės
Gauja veikė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų nusikalstamas modelis buvo paremtas tuo, kad iš pradžių tautiečiai būdavo įklampinami į skolas (kartais sugalvotas iš niekur – aut. past.), o paskui prekybos žmonėmis aukos būdavo verčiamos daryti nusikaltimus.
Pavyzdžiui, vagiliauti parduotuvėse. Iš viso šioje byloje nukentėjusiais buvo pripažinti net 7 vyrai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Neabejojama, kad aukų buvo ir daugiau, tik bylos nagrinėjimo metu daugiau jų nustatyti nepavyko.
Prekybos žmonėmis gaują sudarė jos vadeivomis įvardyti Tomas Žemrieta ir Andriejus Pliškinas. Šioje gaujoje taip pat veikė pastarojo brolis Lukas Pliškinas, Deividas Bapkauskas, Robertas Mockus ir Deimantė Jasevičienė. Tiesa, R. Mockaus byla buvo išskirta į atskirą, mat jos nagrinėjimo metu asmuo pasislėpė nuo teisėsaugos. Bet apeliacinėje instancijoje šios dvi bylos vėl buvo apjungtos.
Kaip jau minėta prieš keletą mėnesių buvo priimti nuosprendžiai. Didžiojoje Britanijoje vadybininku dirbusiam T. Žemrietai skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jo bendražygį A. Pliškiną nuspręsta įkalinti ketveriems metams.
Pastarojo broliui L. Pliškinui skirta 3,5 metų bausmė, jos vykdymą atidedant. Vienintelė teisiama moteris D. Jasevičienė už tai, kad darė poveikį nukentėjusiajam įpareigota sumokėti 1,8 tūkst. eurų baudą.
Vienintelis D. Bapkauskas buvo išteisintas, nes nepavyko įrodyti jo kaltės. Pirmoje instancijoje bylą kuravusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė įkalinti siūlė ne tik T. Žemrietą bei A. Pliškiną, bet ir D. Bapkauską. Nors pastarasis buvo apskritai išteisintas, G. Večerinskienė tv3.lt portalui patvirtino, kad buvo priimtas sprendimas neskųsti Kauno apygardos teismo nuosprendžio.
Bet šis taip ir neįsigaliojo, nes savo skundus pateikė patys nuteistieji.
Elgėsi itin žiauriai
Šios gaujos aukomis tapdavo menkas pajamas turintys žmonės. Nieko keisto, kad tokie žmonės lengvai patikėdavo gaujos narių saldžiais pažadais apie Didžiojoje Britanijoje laukiančius aukso kalnus.
Šiems žmonėms būdavo žadamas legalus darbas su itin patraukliu atlyginimu, bet realybė pasirodė esanti visiškai kitokia. Gaujos nariai iš pradžių veikdavo atsargiai. Jie esą skolindavo tik atvykusiems lietuviams pinigų nuomai, maistui bei kitoms būtinoms išlaidoms.
Pinigų duodavo, o žadėtų darbų net nepradėdavo ieškoti. Netrukus gaujos narių tonas pasikeisdavo ir jie pradėdavo reikalauti grąžinti dirbtinai sukurtas skolas. Žmonėms būdavo grasinama fizinėmis bausmėmis.
Dalis prie sienos priremtų emigrantų būdavo verčiami vogti, kiti sukčiauti panaudojant suklastotus asmens dokumentus. Buvo vagiamos ne tik paprastos prekės iš parduotuvių, bet ir prabangūs automobiliai.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kai kurios šios gaujos aukos bandė priešintis. Už tai buvo žiauriai sumušti. Kažkam buvo peršauta šlaunis, kitam perdurta pėda, o kažkam teko patirti ir beisbolo lazdos tvirtumą.
Kai kurie emigrantai būdavo įdarbinami teisiamiems Pliškinams priklausančioje parduotuvėje. Bet ten jie dirbdavo vergiškomis sąlygomis. Jie neturėdavo jokių išeiginių, o menko atlyginimo neužtekdavo net maistui nusipirkti.
