Nors narystė Europos Sąjungoje (ES) daugeliui reiškia palankias aplinkybes gyvenimo gerovei, tai taip pat sudarė geresnes sąlygas emigracijai.
Rumunija – antra ES vargingiausia šalis, kurioje vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 450 JAV dolerių, labiausiai pajautė emigracijos padarinius. Gyventojų surašymo duomenimis, per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc.
Tuo tarpu Latvijoje – Baltijos valstybėje, kuri buvo sėkminga iki finansinės krizės, neteko 13 proc. gyventojų, daugiausia dėl emigracijos.
Gyventojų skaičius palyginti turtingesnėse šalyse, tokiose kaip Čekija ir Lenkija, išsilaikė stabilus grįžtančių emigrantų ir atvykėlių iš kitų mažiau pasiturinčių šalių dėka.
Tačiau pietuose esančiose Balkanų ir šiaurinėse Baltijos šalyse situacija liūdna. 2011-aisiais atliktas gyventojų surašymas parodė, kad Lietuva per dešimtmetį neteko 12 proc. savo gyventojų, Bulgarija – 7 proc., o Serbija, vis dar nepriklausanti ES, – 5 proc. Vengrijoje po komunizmo žlugimo 1989 metais gyventojų skaičius siekė 10,4 mln., tačiau, remiantis praėjusių metų statistika, šis skaičius sumažėjo iki mažiau nei 10 mln.
Ekonomiškai stiprioje Vokietijoje, priešingai, praėjusiais metais pirmą kartą nuo 2002-ųjų gyventojų skaičius padidėjo dėl imigracijos iš ES naujųjų narių.
