Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), išklausęs ir išanalizavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją apie slaugytojų darbo užmokestį, turėtų priimti sprendimą dėl raginimo Vyriausybei didinti minėtų specialistų algas.
Algas didino tik priedais?
VLK duomenimis, 2015 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 956 Eur, slaugytojų – 636 Eur. Universiteto ir respublikos ligoninėse slaugytojų vidutinis darbo užmokestis fiziniam asmeniui buvo 783 Eur, regionų ligoninėse – 535 Eur, rajonų ligoninėse – 534 Eur, slaugos ligoninėse – 652 Eur, miesto poliklinikose – 616 Eur, greitosios medicinos pagalbos įstaigose – 934 Eur.
2015 m. sausį Privalomojo sveikatos draudimo taryba priėmė nutarimą dėl slaugytojų darbo užmokesčio didinimo, kuriuo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo rekomenduota dalį 2015 metų lėšų sumos, kuria didėja šių įstaigų gaunamos pajamos, prioriteto tvarka skirti slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Tačiau duomenys apie 2015 m. darbo užmokestį rodo, kad algos slaugytojams 2015 m. didėjo labai netolygiai, o kai kuriose gydymo įstaigose visai nedidėjo arba net mažėjo.
Portalo tv3.lt kalbinta Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė teigė, kad, nepaisant to, kad slaugytojų darbo užmokestį ketinta didinti, tai esą daryta tik epizodiškai.
„Didintos algos epizodiškai, kadangi praėjusiais metais buvo paskelbta, kad prioritetas yra slaugytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimas, tai ką padarė įstaigų vadovai? Kai kurie 20-30 eurų padidino atlyginimus, bet priedais. Metai praėjo ir 2016 metų pradžioje mes turime signalus, kad tų padidintų darbo užmokesčių nebeliko“, – pasakojo D. Margelienė.
Nori bent vidutinio lygio algos
Anot D. Margelienės, slaugytojų darbo užmokestis iš esmės nebuvo didintas nuo pat 2009 m. Lietuvoje, kai šalį užklupo finansinis sunkmetis.
„Per sunkmetį slaugytojų atlyginimai buvo sumažinti 20-25 procentais“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
LSSO vadovė pažymėjo, jog slaugytojų situacija dar labiau pablogės, kai bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA) iki 380 Eur, mat slaugytojų ir MMA gavėjų algos beveik susilygins. Pasak D. Margelienės, šios aplinkybes ir toliau verčia mokslus baigusius kvalifikuotus slaugytojus emigruoti, geresnių darbo sąlygų ieškoti svetur.
„Slaugytojų emigracija jau dabar yra didelė, nes žmonės, ypač jaunesni, baigę universitetus, kolegijas, išvažiuoja iš Lietuvos. Dabar mokslus baigusių slaugytojų Lietuvoje iš 10-ties lieka vienas. Naujos darbo vietos nekuriamos, o atėjęs jaunas žmogus už 400 eurų iki mokesčių per mėnesį atlyginimą padirba geriausiai kelis mėnesius, per kuriuos išmoksta užsienio kalbą, pasirenka Vokietiją ar Angliją ir išvyksta“, – pažymėjo D. Margelienė.
LSSO duomenimis, prieš 20 metų Lietuvoje dirbo 36 000 slaugytojų, o šiuo metu praktikuojančių slaugytojų liko tik 16 000.
„Mūsų organizacija laikosi nuostatos, kad slaugytojų mažiausias darbo užmokestis prilygtų šalies vidutiniam darbo užmokesčiui (šiuo metu – 757 Eur), nes slauga yra viena iš 5 sunkiausių profesijų pasaulyje
Įstaigos galėtų iš savo lėšomis, peržiūrėdami jas, surasti išteklių didinti slaugytojų darbo užmokestį kiekvienais metais tam tikru procentu, tarkime, 10 procentų“, – slaugytojų lūkesčius įvardijo.
Ar didesni atlyginimai mažina pagundą imti kyšius? Apie korupciją sveikatos apsaugos sistemoje slaugytojų atstovė kalbėti nebuvo linkusi, tačiau pripažino, jog solidesnė alga atbaidytų žmones nusikalsti.
„Nereikėtų slaugytojus tapatinti su visa sveikatos sistema. [...] Slaugytojui didžiausias džiaugsmas, kai jis gauna gėlių ar šokoladuką, saldainių kaip padėką. [...] Ne, iš to slaugytojai neprisiduria prie algos. Jeigu žmonės atsidėkoja, jie turi teisę tai daryti, bet ne, nemanau. [...] Aišku, žmonės daugiausiai iš to skurdo, iš to vargo yra linkę nusikaltimams“, – svarstė D. Margelienė.
Ragina nedumti akių
SRK pirmininkės pavaduotojas, Seimo narys Antanas Matulas ragina nesitikėti, jog slaugytojams algos bus padidintos, mat pinigų tam esą nėra.
„Kai minimali alga bus padidinta iki 380 eurų, tai iš esmės nemaža dalis slaugių uždirbs tiek, kiek sesutės prasčiau apmokamose skyriuose, tai atlyginimai praktiškai susilygins ir kyla klausimas tada, kam reikia tiek mokytis, kad būtum kvalifikuotas slaugytojas“, – portalui tv3.lt sakė A. Matulas.
„Jeigu mes padidinsime sesutėms atlyginimus, tai jie suartės su daugumos gydytojų atlyginimais, kai pakelsime MMA ir sesutėms atlyginimų nedidinsime, tai MMA susilygins su sesučių atlyginimais. [...] Realių šansų padidinti bet kam atlyginimus kitais metais nebus. Tai yra akių dūmimas, sesutės yra apgaudinėjamos“, – tęsė parlamentaras.
A. Matulas tikino, kad sveikatos apsaugai valdantieji įsipareigojo skirti daugiau pinigų dar 2012 m., tačiau dabartinė situacija rodo, jog sistemai skirtas finansavimas net sumažėjo nuo 4,1 iki 3,9 procento bendrojo vidaus produkto. Anot jo, dėl tokio nesugebėjimo efektyviai valdyti lėšas, nukenčia ir sistemos darbuotoja.
„Visoms absoliučiai rajonų ligoninėms ir didesnėms ligoninėms biudžetas paslaugoms arba neauga, arba auga vienu procentu, tuo metu universitetinėms ligoninėms finansavimas auga apie 10 procentų, o tai reiškia, kad pinigai pumpuojami į didžiąsias ligonines, o mažesnės rajonuose, regionuose yra žlugdomos, nors didžioji dalis paslaugų, tai yra apie 70 procentų, suteikiama būtent tose mažesnėse ligoninėse“, – atkreipė dėmesį A. Matulas.
Taigi, pasak SRK pirmininkės pavaduotojo, vien atlyginimų kėlimas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams jų emigracijos ir kitų sistemos problemų neišspręs.
„Aš norą didinti atlyginimus vertinu teigiamai, bet galimybių jokių nėra, nes finansavimas neauga, bus papildomi įsipareigojimai dėl minimalios algos didėjimo, bet to niekas nekompensuoja, o be sisteminių permainų Lietuvos sveikatos sistema už kokių penkerių metų, mano manymu, sužlugs.
Dėl to 30-50 eurų pakilimo sesutėms dangus nenušvis ir gyvenimas nepagerės“, – komentavo A. Matulas.
Parlamentaras pabrėžė, kad, siekiant sveikatos sistemos pertvarkos, būtinas politinių partijų susitarimas dėl konkrečių veiksmų plano, leidžiant į sistemą investuoti privačiam medicinos sektoriui.
Ministras: darbo užmokestis turėtų didėti
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla pastebėjo, kad pastaraisiais metais ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai objektyviai turėjo galimybę didėti.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas nuolat auga ir 2016 m. jį sudaro 1,44 mlrd. eurų, t.y. pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų, lyginant su 2015 m.
„Gydymo įstaigų finansavimas pastaraisiais metais didėjo, o tai reiškia, kad gydymo įstaigos turėjo galimybių didinti darbo užmokestį“, – atsakyme portalui tv3.lt teigė J. Požėla.
„Tenka pripažinti, kad nors slaugytojų vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui didėjo sparčiau nei Statistikos departamento skelbiamas šalies vidutinis darbo užmokestis, vis dėlto slaugytojų vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – komentavo ministras.
Pasak J. Požėlos, tiek gydytojų, tiek ir slaugytojų darbo užmokesčio dydį gali nustatyti tik gydymo įstaigos, atsižvelgiant į darbo pobūdį, darbo krūvį, atsakomybę, darbo valandas, darbo stažą ir kt.
„Bet vienareikšmiai darbo užmokestis turi būti didesnis, negu yra šiuo metu. Sveikatos apsaugos ministerija deda pastangas, kad slaugytojų atlyginimas didėtų aptardama susitikimuose, ragindama gydymo įstaigų vadovus, nustatydama minėtus darbo užmokesčio apskaičiavimo kriterijus ir panašiai. Artimiausiu metu susitiksiu su slaugytojų atstovais ir svarstysime būdus ir galimybes didinti jų darbo užmokestį“, – pažymėjo sveikatos apsaugos ministras.
