Teigti, kad Lietuvoje antra religija yra krepšinis – jau banalybė. Beveik visi krepšinio sirgaliai mano, kad jie galėtų vadovauti jei ne „Lietuvos rytui“ ar „Žalgiriui“, tai „Neptūnui“ – tikrai. Ypač paprasta vadovauti žaidimui sėdint prie televizoriaus.
Šiemet net dvi televizijos transliuoja Eurolygos varžybas. Nacionalinė televizija krepšinio aistruolius lepina rodydama „Lietuvos ryto“ varžybas ir laidelę krepšinio mėgėjams „Eurolygos klubas“. Pagrindinis šio klubo sirgalius prie televizijos ekranų – vyresnio amžiaus. Jų paprastai žiūri apie 12 proc. Galime spėti, kad šie žmonės lieka ištikimiausi LTV gerbėjai. Įdomu, kad paaugliai ir žiūrovai nuo 15-50 metų vienodai stebi krepšinio varžybas, jų yra apie 8 proc. Vidutiniškai kiekvienas „Lietuvos ryto“ varžybas stebi apie 9 proc., arba per 300 tūkst., žiūrovų. Prieš rungtynes, pertraukoje ir po jų – „Eurolygos klubas“. Linas Kunigėlis ir Laima Janušonytė labiausiai patinka taip pat vyresniems nei 50 metų žiūrovams – jų apie 9 proc. Prasidėjus „Krepšinio klubui“ kitus kanalus perjungia didelė dalis žiūrovų. Labiausia ši laida nepatinka krepšinio sirgaliams nuo 15 iki 50 metų, tuo metu jų prie televizoriaus lieka vos 5 proc. „Krepšinio klubo“ laidą žiūri per 210 tūkst., arba 6,4 proc., žiūrovų. Statistika labai paprasta: beveik 80 tūkst. žiūrovų nepatinka „Krepšinio klubo“ laida ir jie perjungia kanalą ar apskritai nežiūri tos laidos. Reitingų lentelėje tarp 368 laidų „Lietuvos ryto“ transliuojamos varžybos netoli keturiasdešimtuko, o „Krepšinio klubas“ tik apie šešiasdešimtuką.
TV3 krepšinio sirgalius prie televizoriaus vilioja Eurolygoje žaidžiančio „Žalgirio“ rungtynėmis. Šiai komandai šiemet tenka žiūrovus dalytis su „Lietuvos rytu“. Kaip ir LTV, „Žalgirio“ rungtynes žiūri 15-50 metų žiūrovai. Jų prie žydrųjų ekranų susirenka per 16 proc., o tai yra 300 tūkst., žiūrovų. Nuo jų ne ką atsilieka ir vyresni nei 50-mečiai – 15 proc. Jaunieji krepšinio sirgaliai nuo 4 iki 14 metų sudaro 9 proc. žiūrovų. Žiūrėdami „Žalgirio“ kovas Eurolygoje prie televizoriaus „nervinasi“ 15 proc., arba beveik pusė milijono, Lietuvos gyventojų. Per rungtynių pertraukas ir po jų rodoma laida apie krepšinį „Euroliga“. Kaip ir „Lietuvos ryto“, taip ir „Žalgirio“ komandų gerbėjai jų metu perjungia kanalą arba visai nežiūri televizoriaus. Tuo metu prie žydrųjų ekranų pasilieka per 300 tūkst., maždaug 10 proc., ištikimiausių sirgalių. Nuo televizoriaus pasitraukia beveik 200 tūkst. žiūrovų, o tai apie 5 proc. rungtynes stebėjusių žiūrovų. „Euroliga“ labai nepatinka vyresniems „Žalgirio“ gerbėjams, jų prie televizoriaus lieka 9 proc. Ne ką daugiau „Euroligą“ žiūri ir 15-50 metų žiūrovai – vos 10 proc. „Euroliga“ labiausiai priimtina vaikams nuo 4 iki 14 metų, jų prie televizoriaus ekranų išlieka panašiai kaip ir per rungtynes – 7-9 proc. Jeigu reitingai nemeluoja, tai transliacijos rungtynių, kuriose žaidžia „Žalgiris“, reitingų lentelėje užima 5-6 vietą, laida „Euroliga“ – apie 36 vietą.
Norint nustatyti, kuris Lietuvos krepšinio klubas yra labiau žiūrimas per televiziją, reikia atlikti tik matematinius veiksmus: „Žalgirį“ stebi apie 500 tūkst. žiūrovų, „Lietuvos rytą“ – 300 tūkst., iš didesnio atimame ir gauname, kad „Žalgiris“ prie žydrųjų ekranų surenka daugiau nei 200 tūkst. sirgalių. Visai kitokia padėtis su laidomis apie krepšinį: LTV „Eurolygos klubas“ mažiau praranda žiūrovų po varžybų nei TV3 „Euroliga“. „Euroliga“ praranda beveik 6 proc., o „Krepšinio klubas“ tik 3,4 proc. sirgalių.
Galime tikėti reitingais, galime ne, bet kitą kartą, kai, atrodo, visa Lietuva prilipusi prie televizoriaus stebi mūsų krepšininkų kovas aikštelėje, pažvelgus į reitingų lentelę nustembi: varžybos net nepatenka į reitingų dešimtuką, nors visi – dideli ir maži, seni ir jauni, mieste ir kaime jas matė ir apie jas kalba. Tada pagalvoji: gal išties nėra nieko bloga. Juk krepšinį dažnai žiūrime kompanijoje, kur vienas televizorius! O namuose likę niekieno nevaržomi gali žiūrėti „kruvinąsias“, „pagalbos“, „mados“ laidas, o jei būtume likę vargu ar jos puikuotųsi pirmose reitingų vietose.
Pastebėjimas: žiniasklaidoje nuvilnijus Kauno gėlių salono „Tarp gėlių“ darbuotojų pareiškimui Lygių teisių kontrolieriui, kad salono juodaodis darbuotojas uždirba daugiau nei kiti baltaodžiai darbuotojai, ar nesukrus baltaodžiai krepšininkai, mat kai kurių algos toli gražu neprilygsta „Žalgirio“ komandos kapitono Tanoka Beardas algai.
Būk išskirtinis visur ir būsi pastebėtas.
