Įmonė teigė, kad JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sprendimas yra svarbus pirmas žingsnis vystant jos technologiją, kuria siekiama tiesiogiai susieti smegenis su kompiuteriais.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad gavome FDA leidimą pradėti pirmąjį klinikinį tyrimą su žmonėmis“, – sakoma „Neuralink“ pranešime E. Musko valdomame socialiniame tinkle „Twitter“.
Pasak startuolio, klinikinio tyrimo atranka dar neprasidėjo.
„Neuralink“ implantų tikslas yra suteikti žmogaus smegenims galimybę tiesiogiai bendrauti su kompiuteriais, per gruodį vykusį pristatymą sakė E. Muskas.
„Sunkiai dirbame, kad pasiruoštume pirmajam žmogui (skirtam implantui), ir akivaizdu, kad prieš įdėdami prietaisą į žmogų norime būti labai atsargūs ir tikri, kad jis gerai veiks“, – tuo metu sakė jis.
„Neuralink“ atliktose demonstracijose monetos dydžio prototipai jau buvo implantuoti į beždžionių kaukoles. Pristatymo metu kelios beždžionės per į jų kaukoles integruotus implantus žaidė vaizdo žaidimus arba ekrane judino žymeklį.
Ši technologija taip pat buvo išbandyta su kiaulėmis.
Chirurginio roboto pagalba kaukolės dalis pakeičiama „Neuralink“ disku, o jo laidai strategiškai įterpiami į smegenis.
Pasak E. Musko, diskas registruoja nervų aktyvumą ir bendru „Bluetooth“ belaidžiu signalu perduoda informaciją į kokį nors prietaisą, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną.
„Tiesą sakant, jis visai neblogai įsitaiso jūsų kaukolėje, – per ankstesnį pristatymą sakė E. Muskas. – Jis gali būti po jūsų plaukais jums to nežinant.“
Sinchronizavimo būtinybė
Jo teigimu, bendrovė bandys implantus naudoti siekiant atkurti regėjimą ir mobilumą jų netekusiems žmonėms.
„Iš pradžių mes suteiksime galimybę kažkam beveik neturinčiam gebėjimo valdyti raumenis... ir leisime jam valdyti savo telefoną greičiau nei žmogui, turinčiam darbingas rankas“, – sakė jis.
„Kad ir kaip stebuklingai tai skambėtų, esame įsitikinę, kad žmogui, kuriam pažeistos nugaros smegenys, galima atkurti visas kūno funkcijas“, – pridūrė E. Muskas.
Visgi be galimybės gydyti neurologines ligas, galutinis tikslas, anot jo, yra užtikrinti, kad dirbtinis intelektas neužgožtų žmonių.
Tarp kitų panašias sistemas kuriančių bendrovių yra „Synchron“, kuri liepą paskelbė Jungtinėse Valstijose implantavusi pirmąjį žmogaus smegenų ir kompiuterio sąveikos mechanizmą.
„Neuralink“ komandos nariai pasidalijo savo planais, apimančiais įvairų technologijos realizavimą – nuo siekio paralyžiuotiems žmonėms grąžinti judrumą, o akliesiems – regėjimą, iki telepatijos ir atsiminimų įkėlimo, galbūt perkeliant juos į pakaitinius kūnus, vėlesniam jų panaudojimui.
Tuo metu E. Muskas neseniai įkūrė įmonę, kuri užsiima sudėtingo dirbtinio intelekto kūrimu. Elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovas taip pat prognozavo, kad prie proveržio artėja autonominio vairavimo technologija.
E. Muskas tvirtina, kad smegenų ir mašinų sinchronizavimas yra būtinas, jei norime išvengti, kad dirbtinis intelektas taip mus pralenktų, jog geriausiu atveju taptume panašūs į, jo žodžiais, namines kates.
Visgi ekspertai ir mokslininkai vis dar atsargiai vertina jo viziją simbioziškai sujungti protus su itin galinga kompiuterija.
