Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) siūlo įsteigti elninių gyvūnų mokslinių tyrimų stotį, kuri galėtų duoti postūmį elnininkystės verslui šalyje. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas, pats įsteigęs didžiulį elnyną, tvirtina, kad šis verslas nebūtų pelningas.
Pasak LŽŪU Miškininkystės katedrai atstovaujančio Neringos savivaldybės ekologo Petro Rusteikos ekologo, elnių ir jiems artimų gyvūnų auginimas Lietuvoje galėtų tapti perspektyviu verslu. Tam nereikia didelių sąnaudų - taurieji ir dėmėtieji elniai yra nereiklūs, aptvaruose net žiemą gali patys susirasti maisto. Papildomai jiems reikėtų tik mineralinių pašarų.
A. Bosas mano, kad noras moksliškai tirti elninius gyvūnus yra sveikintinas dalykas, tačiau elnininkystė esą nebūtų pigus ir pelningas verslas. "Apie kokius kilnojamus aptvarus šnekate? - išgirdęs P. Rusteikos pasiūlymus, stebėjosi komiteto vadovas. - Kad elniai neperšoktų, reikalinga 3 metrų aukščio tvora. Kaip ją padaryti kilnojamą? 3 metrų aukščio tvora - ir taip pakankamai didelės investicijos".
A. Boso tikinimu, už subrendusį, tolesniam veisimui tinkamą elnią galima gauti iki 3 tūkst. litų. Tačiau šio gyvūno mėsą, nupjovus galvą ir išėmus vidurius, galima parduoti tik po 6 litus už kilogramą. "Mėsai elnių auginti neapsimoka", - tikino parlamentaras.
ELTA
