Žodis „elitas“ daugeliui asocijuojasi su prabanga, prestižu ar tikrų tikriausia tuštybės muge, aprašyta kokio nors populiaraus žurnalo puslapiuose, bet egzistuoja ir kitas šios sąvokos aiškinimas – tai rinktinė visuomenės dalis. „Reiktų reabilituoti mūsų elito sąvoką – dažnai elito gėdijamasi, nes turimi visi „privalomi“ atributai, bet trūksta esmės“, – sakė Elitinės asmenybės akademijos lyderystės kurso lektorius Paulius Mieželis, kuris sutiko atasakyti į naujienų portalo Balsas.lt klausimus apie jaunųjų lyderių ugdymą.
Kas yra Elitinės asmenybės akademija?
Elitinės asmenybės akademija – neformaliojo ugdymo programa, skirta moksleiviams. Šioje programoje gali dalyvauti jauni žmonės nuo 14 metų, o programos tikslas padėti atrasti savo identitetą ir išsiugdyti savybes, kurios būtinos vaisingos asmenybės išsiskleidimui. Akademijoje pagal specialias programas mokosi jaunieji menininkai, psichologai, visuomenininkai, mokslininkai ir lyderiai.
Ar keliate kokius nors ypatingus reikalavimus savo akademijos studentams?
Pagrindinis vertinimo kriterijus priimant moksleivį – jo motyvacija. Labai svarbu, kad pats žmogus žinotų, kokias savybes jis nori išsiugdyti ir pats mokėtų įvertinti savo progresą. Priimdami moksleivius pasitikime jų mokytojų rekomendacijomis. Tikroji pačių moksleivių motyvacija išryškėja užsiėmimų metu: tie, kuriems ši veikla pasirodo neįdomi – pasitraukia, kiti tęsia programą toliau.
Ką veikia akademijos studentai?
Moksleiviai lanko užsiėmimus ir bando paktiškai pritaikyti įgytas žinias. Vienas iš neformaliojo ugdymo tikslų – mokymasis per patirtį. Patirtis derinama su įgytomis žiniomis, vėliau viskas apibendrinama, daromos išvados. Tam tikra prasme pats ugdymo procesas vyksta tarsi mažoje visuomenėje.
Akademijoje yra keli skirtingų krypčių ugdymo moduliai. Ar vienas žmogus privalo rinktis tik vieną jų, ar jam leidžiama išbandyti kelis?
Vienas žmogus gali rinktis vieną modulį – toks akademijos veiklos principas, kuris apsaugo nuo blaškymosi ir skatina koncentraciją į konkrečią sritį.
Kaip atrodo paskaitos akademijoje?
Paskaitos akademijoje tęsis iki mokslo metų pabaigos šalies mokyklose. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę ir vienas jų trunka apie 4 akademines valandas. Moksleiviai dirba grupėmis, kuriose būna apie 20-30 žmonių. Kartais vyksta papildomi užsiėmimai, kai paskaitas skaito kviestiniai lektoriai.
Jūs dėstote akademijoje kursą apie lyderystę, apie ką jis?
Ši programa sudaryta iš kelių dalių: skiriama dėmesio bendrosios lyderystės sampratoms, grupės ir asmens procesų pažinimui. Kurso metu analizuojamos įvairios lyderystės technikos: viešasis kalbėjimas, retorika, derybų menas ir kt. Moksleiviams suteikiame žinių apie visuomenėje vykstančių procesų analizę, ideologijas, lyderių veikimą viešojoje erdvėje, kelios temos yra skiriamos bičiulystės filosofijai – juk amžinas klausimas, ar reikia lyderių ir jei taip, tuomet, kokių?
Ar tai reiškia, kad visi akademijoje dėstomi dalykai yra orientuoti į praktinį žnių panaudojimą?
Žinoma, bet vienas pagrindinių tikslų, kurio siekiame šiuo kursu – suteikti platesnį lyderystės supratimą. Visai ne tokį, kokį galima pamatyti filmuose, kur akcentuojami išoriniai dalykai. Lyderystė daugeliui asocijuojasi su kaklaraiščiu, prabangiu automobiliu ar užpildytu darbo kalendoriumi, bet mes kalbame apie lyderystės esmę – asmenybės stiprumą, apie tai, kaip jis pirmiausiai sugeba vadovauti sau. Tik tuomet, kai žmogus tai sugeba, jis gali „lydėti kitus“. Į lyderystę žvelgiame ne kaip į ėjimą su vėliava pačiam priešaky ir nurodinėjimą kitiems, ką jie turi daryti, bet kaip žmogaus laisvėjimą ir padėjimą kitiems pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Akademijos užsiėmimus lanko mokiniai, kokius lyderystės įgūdžius jie atsineša iš mokyklos?
Mokykloje lyderystė ne tik ugdoma, bet ir natūraliai pasireiškia. Mokykloje taip pat vyksta savotiškos lyderių kovos, kurios kartais būna iškreiptos todėl, kad žmonės siekia lyderiauti, sumenkindami kitus. Siekiame mokyti tokios lyderystės, kuri leistų iškilti žmogui pačiam kaip asmenybei ir padėtų išlikti kitiems. Jauniems žmonėms kartais sunku įsivardinti, kas aš esu, kuo noriu būti, nelengva suprasti ir tai, kad norint ko nors pasiekti, reikia šį tą ir paaukoti. Dažnai sunku įveikti mūsų visuomenėje gają nuomonę, kad „kiti manęs neįvertins“, o bendravimas mažesnėje grupėje skatina pakeisti tokį mąstymo modelį pozityvesniu.
Kaip dirbant su jaunais žmonėmis pavyksta išvengti jų tarpusavio konkurencijos?
Stengiamės suteikti galimybę atsiskleisti kiekvienam programos dalyviui, moderuojame diskusijas taip, kad ir tylesni žmonės turėtų progą išsakyti savo nuomonę. Konkurencijos neturėtų būti ir dėl to, kad nėra jokio pasiekimų vertinimo ar rotacijos.
Kokių savybių reikia lyderiui?
Bet kokios savybės turėjimas per daug jau gali būti trūkumu. Kartais lyderiui sveika nekreipti dėmesio į negatyvią nuomonę ir labai „sveika“ stebėti save savikritiškai. Lyderis turi gebėti pripažinti savo silpnąsias vietas ir jų neslėpti nuo savęs ir kitų, svarbu gebėti priimti pagalbą.
Nors skamba paprastai, tai nėra lengva, nes dažnai lyderiams labai sunku prašyti pagalbos. Itin neigiamas būdo bruožas lyderiui – puikybė ir visos jos formos. Per kiekvieną užsiėmimą siekiame gauti atgalinį ryšį, kad būtų įmanoma atsirinkti, kas yra aktualu, o kas ne. Iš moksleivių taip pat pasimokome atviro ir plataus mąstymo – drąsių svajonių. Kai žmonės, pabaigę mokyklą, universitetą eina dirbti, šis jų polėkis tarsi sumažėja.
