Nepaisant optimistinių pranešimų, jog vis daugiau daugiabučių namų gyventojų bendrijų domisi galimybėmis atnaujinti savo būstą, valdžios siekis iki 2020 m. modernizuoti 80 proc. daugiabučių kol kas atrodo pernelyg utopiškas. Toks įspūdis susidaro stebint atnaujinimo darbų tempus: renovuotinų namų, pastatytų iki 1993 m. šalyje yra apie 17 tūkstančių, o iki šiol sugebėta atnaujinti tik maždaug šimtą.
Galima daug kalbėti apie gyventojų pasyvumą, nenorą burtis į bendrijas ir imti iniciatyvos atnaujinti būstą, tačiau verta pastebėti, jog modernizavimas vyksta lėtai ne tik dėl „žmogiškojo faktoriaus”. Pati daugiabučių atnaujinimo finansavimo tvarka neretai „kiša pagalius į ratus” ir tiems žmonėms, kurie ryžtasi modernizavimui, įsteigia bendriją ir ima dairytis valstybės paramos. Ką gi jie išvysta? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gyventojai turi savo lėšomis apmokėti pradinį namo modernizavimo investicinio projekto įnašą (bent 10 procentų), ir tik tada gali tikėtis valstybės paramos. Tačiau kaip nurodo patys daugiabučių namų bendrijų atstovai, gyventojai paprastai neturi tam reikalingų lėšų, o vartojimo paskolų ėmimas šiam projektui dėl didelių palūkanų daugeliui tiesiog nepriimtinas.
Štai ir patenkame į uždarą ratą: nori gauti paramą – mokėk, negali susimokėti – mokėsi dar daugiau už neekonomišką būsto šildymą, ir toliau gyvensi tarp priplėkusių sienų ir po baigiančiu prakiurti stogu.
Todėl mes pasiūlėme valstybei padėti gyventojams ištrūkti iš šio rato ir pateikėme Seimui įstatymo pataisas, kurios leistų valstybės lėšomis apmokėti pradiniam įnašui imamo kredito draudimą. Tai sumažintų ir už patį kreditą mokamas palūkanas. Mūsų įsitikinimu, valstybė turi būti suinteresuota patogiu ekonomišku piliečių gyvenimu, todėl siūlome numatyti kuo geresnes sąlygas modernizavimo projektui įgyvendinti. Juk nereikalaujant iš karto susimokėti nemažas sumas už namo modernizavimo darbus, gyventojams bus daug lengviau pasiryžti atnaujinti savo namus. Ilgalaikiai kreditai leistų ilgu laikotarpiu paskirstyti patiriamą finansinę naštą, kuri galų gale atsipirktų sumažėjus mokesčiams už šildymą.
Kaip ir šiuo metu, pradinio įnašo lėšos galėtų būti naudojamos investiciniam projektui parengti bei susimokėti už likusiai investicijų daliai apmokėti imamo kredito draudimą. Taigi priėmus siūlomas pataisas, gyventojai galėtų pradėti namų modernizavimo darbus net ir neturėdami nuosavų lėšų.
Be kita ko, pasiūlėme panaikinti nuostatas, kurios leidžia Vyriausybei reguliuoti modernizavimo investicijų projektams skiriamos sumos dydį priklausomai nuo modernizavimo programai įgyvendinti skiriamų šalies biudžeto lėšų. Mūsų nuomone, valstybės paramą turi nulemti ne Vyriausybės tam skiriamų lėšų dydis, o realus lėšų poreikis. Jei jau šalies daugiabučius tikimasi modernizuoti iki 2020 m, tai tam gali prireikti iki 2 mlrd. Litų. Šiemet valstybės paramai skiriama tik 15 milijonų, kurie patys, esant dabartinėms sąlygoms vargu ar bus įsisavinti.
Seimas pradėjo svarstyti mūsų siūlymus. Tad artimiausiu metu ir pamatysime, ar valdžios susirūpinimas pernelyg lėta daugiabučių modernizacija tėra tušti pareiškimai, ar vis dėlto, bus imtasi realių darbų.
Eligijus Masiulis yra Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
