Prezidentas Valdas Adamkus, atsižvelgdamas į koaliciją sudariusių partijų nuomonę, ministru pirmininku vėl pasiūlė Algirdą Brazauską. Neabejodamas, kad Seimas jo kandidatūrai pritars, “amžinasis” premjeras lapkričio 23 d. parlamente pasakė kalbą.
Apibūdindamas “šiandieninę situaciją” A.Brazauskas teigė, kad “mūsų ekonomika padarė didelį šuolį į priekį”, o kalbėdamas apie tai, ką Vyriausybė ir premjeras turės nuveikti, jis prabėgomis paminėjo visas valstybės finansuojamas sritis.
Kalba buvo dvitaktė: kaip nemažai buvusi Vyriausybė padarė ir kaip būsimoji padarys dar daugiau, - BVP augs, pensijos didės, minimalus atlyginimas pasieks 600, verslas klestės, reformos vyks…
Apie mokyklas A. Brazauskas sakė: “Švietimo srityje mūsų laukia irgi nemaži uždaviniai todėl, kad ta reforma, kuri vykdoma, ne visuomet sulaukia visuomenės, mokyklų bendruomenių palaikymo. Dar reikia gerokai padirbėti, kad būtų optimizuotas visas švietimo tinklas, ir vaikas išeitų gavęs gerą vidurinį išsilavinimą”. Laikinasis premjeras pripažino, kad “turime problemų ir dėl vadovėlių, ir dėl egzaminų tvarkos”.
Ką galima įžvelgti už tokių koncentruotų ir gana prieštaringų teiginių? Matyt, tą patį, kaip ir per pastaruosius ketverius metus, - tai sustiprėjančias, tai susilpnėjančias, bet nedingstančias premjero abejones dėl ministerijos vykdomos švietimo reformos.
Premjeras ir prezidentas susirems kaktomis
Nežinia, kas lėmė - ar tos ministro pirmininko nepaliekančios abejonės, ar Seime laimėtų vietų skaičius, ar įtakingi Algirdo Monkevičiaus oponentai, - bet faktas kaip blynas: socialdemokratai perima iš socialliberalų Švietimo ir mokslo ministeriją. Premjeras A. Brazauskas, beveik niekur, niekada nepalankiai nevertinęs socialliberalų deleguoto švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus veiklos, dabar į šį postą siūlo savo bendrapartietį Rimantą Vaitkų.
Valdžios koridoriuose nepasiklystantys valdininkai sako, kad būtent per švietimo ir mokslo ministro skyrimą premjeras ir prezidentas susirems kaktomis ir bandys parodyti, kuris iš tikrųjų valdo Lietuvą. Gal? Nors visuomeninis judėjimas “Kitas pasirinkimas” spaudoje intensyviai skelbia apie R. Vaitkaus esą padarytus prasižengimus, A. Brazauskas atkakliai tvirtina, kad nemato jokių kliūčių dabartiniam viceministrui R. Vaitkui pakilti vienu laipteliu aukščiau. O prezidentas V. Adamkus į šį ir du Darbo partijos keliamus kandidatus žiūri labai rezervuotai. Jokių viešų pareiškimų, aišku, nėra. Šį kartą su visuomene žaidžiama “akla višta”: oficialiai kandidatai į ministrus nepaskelbti, bet jų kandidatūros viešai svarstomos ir specialiųjų tarnybų po kaulelį slaptai narstomos.
Ką darys socialdemokratai, jei jų siūlomas kandidatas iš specialiųjų tarnybų gaus prastą “šipkartę”? Kai 1992-aisiais tuometinė LDDP, dabartiniai socdemai, Seimo rinkimuose laimėjo daugumą, ji švietimo ir mokslo ministru paskyrė mažai kam žinomą technokratą iš Kauno - dr. V. Domarką.
Kokią poziciją skiriant švietimo ir mokslo ministrą užims prezidentas V.Adamkus, ir anoje, ir šioje kadencijoje deklaruojantis švietimo prioritetą?
Šį trečiadienį prezidentas "sunkiai suprantamu" pavadino kandidato į premjerus Algirdo Brazausko pareiškimą, kad jis neprisiima atsakomybės už būsimų ministrų darbus. Situacija įdomi.
Elena Tervidytė yra “Dialogo” vyriausioji redaktorė.
