„Mažoms ir vidutinėms bendrovėms bei pavieniams verslininkams elektroninė erdvė atveria vis didesnes tarptautinės prekybos galimybes. Geografinė vieta ar formalus verslo registravimas viename ar kitame regione nebėra kliūtis užimti platesnes rinkas bet kuriai įmonei – tiek dirbančiai Vilniuje, tiek regionuose“, – pastebi Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ verslo klientų tarnybos vadovas.
Nykstančios e. verslo ribos
Pasak jo, įmonių veiklų pasiskirstymas tradiciniame ir e. versle yra apylygis. Banko smulkiojo ir vidutinio verslo klientų statistika rodo, kad e. verslu šiandien dažniausiai užsiima mažmeninės ir didmeninės prekybos bei paslaugų įmonės.
„Šiandieniniame pasaulyje riba tarp tradicinio ir e. verslo sparčiai nyksta. Panašiai kaip ir tradiciniame versle, apie 70 proc. visų bendrovių e. versle sudaro mažmenine, didmenine prekyba užsiimančios bendrovės ir paslaugų įmonės. Tačiau yra keletas sričių, kuriose elektroninės erdvės galimybės kol kas pasitelkiamos vangiau.Pavyzdžiui, viešbučių ir restoranų sektorius užima tik 2 proc. e. verslų, o tradicinių verslų ‒ 15 proc. Kita vertus, technologijoms žengiant į naujas sritis, tik laiko klausimas, kada ir čia pamatysime daugiau e. verslo sprendimų“, – teigia A. Sagatauskas.
„Swedbank“ duomenimis, dažniausiai elektroniniu verslu užsiima iki 40 metų amžiaus verslininkai ‒ tokio amžiaus verslininkai vadovauja 60 proc. elektroninių parduotuvių. Tuo tarpu net 70 proc. tradicinių parduotuvių vadovų yra vyresni negu 40 metų. Pasak verslo klientų tarnybos vadovo, nors amžius nėra riba e. verslo plėtojimui, tačiau kartu su internetu ir sėkmingų e. parduotuvių pavyzdžiais užaugusi jaunoji verslininkų karta į interneto verslą neria daug drąsiau.
Konkurencingumo ramstis regionams
„Swedbank“ duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį daugiausia e. verslininkų buvo įsikūrę Vilniaus ir Kauno apskrityse. Vienvaldė šalies lyderė buvo Vilniaus apskritis, kurioje 2016 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo įsikūrę daugiau nei pusė (52 proc.) visų šalies e. parduotuvių. Kauno apskrityje įsikūrę 24 proc. e. parduotuvių. Toliau rikiuojasi Klaipėdos (8 proc.), Šiaulių (5 proc.) ir Panevėžio apskritys (3 proc.). Mažiausiai e. verslų įsikūrę Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse (po 1 proc.).
„Dažna problema mažesnėse apskrityse – nepakankamas pirkėjų srautas, nes jį regione užsitikrinti yra pakankamai sunku. Tačiau reikia nepamiršti, kad toliau nuo didmiesčių nutolę regionai verslininkams gali pasiūlyti savų privalumų – patrauklesnę nekilnojamo turto kainą, pigesnę darbo jėgą. O interneto erdvė gali tapti tuo „švyturiu“, kuris leistų atrasti taip laukiamą pirkėją“, – komentuoja A. Sagatauskas.
Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje sudaro net 99,7 proc. įmonių, jame dirba apie 75 proc. visų samdomų darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Lietuvoje veikė 76,458 įmonės, iš kurių apie 72 tūkst. priskiriamos labai mažų įmonių kategorijai.