Ketvirtadienį Seimas atmetė kelių įstatymų pataisų, kuriomis siūlyta įteisinti elektroninį balsavimą, paketą. Seimo nariai nesutiko net su siūlymu grąžinti pataisas tobulinti, rašo DELFI.
Elektroniniam balsavimui pritarė vos 16 parlamentarų, o balsuojant ar grąžinti įstatymą tobulinti, ar visiškai atmesti, dauguma balsavo už atmetimą.
Tuo tarpu elektroninio balsavimo galimybių studijos rengimui vadovavusi mokslininkė pareiškė, kad elektroninį balsavimą Lietuvoje buvo galima surengti jau per šį rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, tačiau prieš tai būtina rimtai atsižvelgti į internetinio saugumo spragas ir pasistengti jas užkamšyti.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ainė Ramonaitė BNS ketvirtadienį teigė, kad jos ir kitų tyrime dalyvavusių mokslininkų darbas, nors ir įvardija dabartinius dar tik kuriamos Lietuvos elektroninio balsavimo sistemos saugumo trūkumus, neturėtų būti vertinamas kaip "apkaltinamasis nuosprendis" elektroniniam balsavimui.
Pasak A.Ramonaitės, tiesiogiai valstybės gyvenimą liečiantys sprendimai, tokiem, kaip elektroninio balsavimo galimybės įgyvendinimas, yra užduotis politikams.
Mokslininkė teigė, jog kai kurie balsavimo internetu aspektai gali prisidėti prie demokratijos kaip platesnės galimybės rinkėjo valiai išreikšti įtvirtinimo, tačiau šio balsavimo, anot jos, vienareikšmiškai vertinti nereikėtų, nes egzistuojančios saugumo spragos atskleidžia, jog yra pakankamai erdvės tik simuliuoti demokratinius procesus.
Šią savaitę pristatytose studijos išvadose rašoma, jog vienas iš argumentų įvesti elektroninį balsavimą yra balsavimo prieinamumo užtikrinimas jautrioms socialinėms grupėms, pirmiausia, užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Antrasis "už" - nauda Lietuvos kaip modernios šalies įvaizdžiui.
Tarp greito internetinio balsavimo įvedimo trūkumų - galimos grėsmės Lietuvos politinės sistemos stabilumui ir valdžios teisėtumui, jei kiltų techninių problemų arba išorinės jėgos sukeltų nepasitikėjimą sistema ir kiltų abejonių dėl balsavimo privatumo.
Anot spalio pradžioje "Vilmorus" atliktos šioje studijoje pateikiamos apklausos, 15 proc. Lietuvos gyventojų yra tvirtai pasiryžę balsuoti internetu, 9 proc. sako, jog greičiau balsuos internetu nei rinkimų apylinkėje, 47 proc. yra nusiteikę balsuoti tradiciniu būdu.
Tyrimo duomenimis, jei elektroninis balsavimas Lietuvoje, kaip numatoma, bus rengiamas naudojantis elektroninės bankininkystės sistema, šiuo balsavimo būdu potencialiai galėtų pasinaudoti apie 20-25 proc. rinkėjų.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Vyriausybės iki šiol ruošėsi balsavimo internetu sistemos šalyje diegimui. Komitetas sausio pradžioje paskelbė išankstinį skelbimą, pagal kurį buvo numatoma įsigyti ir įdiegti tam reikalingą įrangą bei sistemas.
Pasak IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pavaduotojo Ryčio Kalinausko, paskelbus išankstinį skelbimą, tikrasis įrangos ir sistemų pirkimo konkursas gali būti skelbiamas ne anksčiau nei po 52 dienų.
Pasak R.Kalinausko, "pasiruošimas vyko taip, kad sistemą būtume spėję įdiegti iki šių (2008-ųjų metų rudenį vyksiančių eilinių Seimo) rinkimų".
Komitetą vykdyti balsavimo internetu įrangos pirkimo procedūras įpareigojo Vyriausybės pernai liepos 14 dieną patvirtinta Balsavimo internetu diegimo programa.
Vyriausioji rinkimų komisija yra skelbusi, kad galimybė balsuoti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose yra reali, tik reikalingas didelis aiškinamasis darbas. Komisijos duomenimis, elektroninio balsavimo sistemos įdiegimui būtų reikėje maždaug 2 mln. litų.
Pirmąja valstybe pasaulyje, kurios parlamentas buvo renkamas ir balsuojant internetu, pernai kovo pradžioje tapo Estija. Pranešama, kad internetu balsavo apie 3,5 proc. visų dalyvavusiųjų Estijos parlamento rinkimuose.
