Mobiliojo ryšio bendrovės įspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose prisegtos tariamos sąskaitos už bendrovių paslaugas. Kuo siekiama, siuntinėjant virusais apkrėstus elektroninius laiškus? Ryšių reguliavimo tarnybos interneto priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Ramonas „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ teigė, kad tokie laiškai ar tokio tipo virusai nėra naujiena:
„Vartotojui pranešama, kad yra siunčiama sąskaita – faktūra. Pasiūloma ją peržiūrėti prisegtame ZIP archyve. Tame archyve yra infekuotas „Trojos arklio“(„Trojan“) kompiuteriniu virusu failas. Žmogus atsidaro failiuką ir jo kompiuteris apkrečiamas. O tokio tipo viruso tikslas dvejopas. Pirmiausia, norima užvaldyti asmens kompiuterį tam, kad būtų gauta nuotoline prieiga prie jo. Pagrindinis tikslas – duomenų vagystė. Pavyzdžiui, norit pavogti kompiuteryje esančią informaciją ar slaptažodžius. Arba planuoti tolimesnius nusikaltimus, pasinaudojant tuo kompiuteriu, sakysim, rengti paslaugos trikdymo atakas ar panašiai“.
Koks tokių laiškų, kurie pasiekia vartotojus Lietuvoje, skaičius? Ar daug vartotojų užkimba ant programišių, kibernetinių nusikaltėlių kabliuko?
„Konkrečių skaičių negalėčiau pasakyti. Bet tai tikrai ne vienetai. Tokių vartotojų yra pakankamai daug. Mobiliojo ryšio bendrovės yra paskelbusios atitinkamus pranešimus, kad apie tai informuotų visus savo vartotojus“.
Ką patartumėte daryti, gavus tariamą sąskaitą iš mobiliojo ryšio operatoriaus? Ir kaip atpažinti, kad ji netikra ir apkrėsta virusu?
„Yra keli dalykai, ką vartotojas turėtų žinoti. Pirmiausia – neatidarinėti įtartinų laiškų, o ypač juose esančių priedų. Taip pat reikia pagalvoti, ar tas operatorius gali siųsti tokią sąskaitą. Galbūt vartotojas net nesinaudoja to operatoriaus paslaugomis. Kitas aspektas, kuris galėtų sukelti įtarimų – kokiu būdu sąskaita siunčiama. Tikriausiai labai retai operatorius siunčia sąskaitas į ZIP archyvą. O prevencinis veiksmas – naudoti ir nuolat atnaujinti antivirusinę programą. Nemaža dalis programų jau moka atpažinti šį virusą ir yra pajėgios apsaugoti vartotoją. Dar keli aspektai – reikėtų atnaujinti kompiuterio operacinę sistemą, kad nebūtų galimybes pasinaudoti tos sistemos pažeidžiamumu. Taip pat visada reikėtų pasitikrinti, ar konkretaus asmens IP adresas nėra apkrėstas ar darantis žalingą veiką“, – sakė V. Ramonas.
