A. Murauskai,
Mes dabar kalbame apie išgyvenimą. Jeigu nacionalinio karantino sąlygomis Jūs ir XXI tėveliai negali sugalvoti kaip kūrybiškai šiuo laikotarpiu taikyti praktikoje mokinių įgytas žinias ir patiems rašyti be klaidų, nereikėjo tų vaikų turėti, nes jūs NEMYLITE JŲ.

Šitos ema pratybos yra tikras galvos skausmas ir tėveliams, ir vaikams. Vaikas raštu jas atliktų žymiai greičiau ir lavintųsi rašysena, nepavargtų akys. Nesuprantu tikslo vaikui spaudinėti klaviatūrą, ieškoti raidžių, kai gali tai užrašyti žymiai greičiau. Kai kurios užduotys neobjektyvios, turi pritempti iki teisingo atsakymo arba turi pateikti tai, ką jie norėtum, kad tu atsakytumei, nors gal galvoji kitaip.

Sutinku, kad yra tam tikros naujovės, technologinės ugdymo galimybės platesniame kontekste šiais laikais ir vaikai dabar stipriai kitokie, nei buvome mes, juos sudominti mokytis tikrai nėra lengva, tačiau vis tiek elektroninių pratybų ar vadovėlių alternatyva vaikui duoda daugiau žalos, nei naudos vienareikšmiškai. Jau ir taip priėjome vos ne liepto galą, kad vaikai nepakankamai pratinami mąstyti, lavinti vaizduotę skaitant paprastas knygas, leisti laisvalaikį ne prie kompiuterių ar telefonų...Tai kaip vaikas gali išmokti sklandžiai kalbėti, rašyti taisyklingai ar gražiai, skaityti ne tik žiūrint į kokį nors ekraną ar monitorių? Mano giliu įsitikinimu, reikėtų kiek įmanoma patolinti galimybes naudotis telefonais, įlindus į žaidimus, mokytis ar skaityti įprastais būdais. Nes vien mygtukų spaudymas klaviatūroje neskatina proto atitinkamai veikti, vaikai išlepsta, tampa išpindėję ir smegenų struktūros žemėlapiai nesiformuoja taip, kad įprasti "nevirtualūs" įgūdžiai formuotųsi, sumažėja galimybės ugdytis kūrybiškumo, atsiranda ne tik akių pablogėjimas, bet ir kitos sveikatos problemos, kokių anksčiau apskritai nebūdavo.

Neverta mokėti už šias pratybas, nes jos niekinės. Mes turim nemokamai, bet ir tai esam nepatenkinti. Laiko gaišimas. Užduotys pateiktos taip, kad vaikas savarankiškai nesugeba atsakyti. Papildomas bereikalingas darbas tėvams ne tik aiškinti klausimus bet ir padėti rasti atsakymus. Užduoties tekstas per ilgas (rašo, kad Antanukas ar Kazimieras kažką ten kažką kol galiausiai nebeaišku koks ir klausimas), reikia papildomų žinių (klausimai užduoti iš suaugusių žmonių patirties, o vaikas net nežinotų kaip išgooglint atsakymą), atsakymus reikia parašyti keliais sakiniais (sudėtinga atsakyti tiksliai, be to reikia rašyti plančetėje, kas labai nepatogu). Kokia prasmė apskritai daryti tokias pratybas? Jei jos pateiktos taip primityviai, neišnaudojant kompiuterio privalumų, tai gali būti ir spausdintos.
Tiems vaikams, kuriems trūksta veiklos su nuolatiniu žinių patikrinimu, tėvai turėtų tokias pratybas pirkti savarankiškai.
Švietimo ministerija leidžia eksploatuoti ir mokyklose reklamuoti stipriai abejotinos kokybės produktą. Taip pat organizuoti per mokyklas šių pratybų įsigijimą nesąžininga, nes šį šlamštą turi įsigyti visi, kad „neišsiskirti iš minios“. Panašu, kad institucijos, turinčios apsaugoti mūsų teises ir saugančios nuo nesąžiningų verslininkų nemato arba nenori matyti kaip mums ir mūsų vaikams brukamos šiukštės.

Sveiki.Pasidalinsiu savo vaiko patirtimi apie EMA elektronines pratybas 1-4 kl.Visu pirma nuo pastovaus namu darbo internetu vaikui pablogejo regejimas.O antra,niekas nemato kas namuose atlieka namu darbus ar vaikas ar tevai.Buna kad vaikas klaseje mokosi nelabai gerai,o EMA elektroninese pratybose jau vienas iš pirmuju.Kur logika?Siulyčiau tevams neužsisakineti EMA elektronines pratybas.Nes pamokas namuose turetu daryti pats vaikas,o ne kažkas už ji.Juk niekas nemato kas jas padare.Tuo labiau kad ir regejimui kenkia.Tikrai nieko gero.