Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas teigia, kad bet kokios pratybos apriboja ir įspraudžia į rėmus. Jo nuomone, mokytojai turėtų būti kūrybiškesni ir vaikus mokyti išėję į kiemą ar užsiimdami kita veikla. Tačiau A. Murauskas taip pat sutinka, kad kaip viena iš mokymo priemonių elektroninės pratybos taip pat galėtų būti.
“Naudodami tik elektronines arba tik popierines pratybas mes vaiką “apvagiame”, nesuteikdami jam galimybės tobulinti žinių ir įgūdžių skirtingose srityse”, - portalui tv3.lt kalbėjo forumo vadovas.
Antroką Joną auginanti mama Aurelija kol kas vienareikšmiškos nuomonės apie elektronines pratybas nėra susidariusi.
“Kaip papildoma priemonė nebloga, bet vertinti nelabai galiu, nes neseniai pradėjom jomis naudotis, - kalbėjo mama. – Bent jau kol kas Jonui tai - proga legaliai prisėsti prie kompiuterio, nes taip nelabai leidžiam”.
Anot pašnekovės, kol kas užduotis iš minėtų pratybų mokinukas daro tik namuose, nes mokykloje neužtenka WiFi pajėgumų. Aurelija pažymi, kad už elektroninį pratybų variantą mokėti nereikėjo, mat jas gavo tik pabandymui.
“Pagrindinė mokymosi priemonė yra popierinis užduočių sąsiuvinio variantas”, - teigė vaiko mama.
Ar pritartų, kad elektroninės užduotys taptų pagrindinėmis, Aurelija sakė dar neapsisprendusi.
“Jei būtų toks siūlymas, reikėtų žiūrėti, kuris variantas vaikams būtų geriausias”, - pastebėjo mama.
Naujovė įtinka ne visiems pedagogams
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius peržiūrėjęs ir įvertinęs elektronines pratybas, nusprendė jomis nesinaudoti.
“Aš, kaip mokytojas, elektroninėmis pratybomis nesinaudoju. Esu jas žiūrėjęs, analizavęs, - portalui tv3.lt kalbėjo A. Jurgelevičius. - Pastarosios nedaug skiriasi nuo popierinių. Aišku, jas galima lengviau tikrinti, vertinti mokinius, bet, mano nuomone, mokiniams sveikiau yra ranka rašyti, kad smegenys geriau dirbtų”.
Visai kitokios nuomonės yra jau ne pirmus metus virtualioje erdvėje užduotis atliekančios Jono ir Petro Vileišių mokyklos – daugiafunkcinio centro direktorė Dalia Lapėnienė. Jos teigimu, pradžioje skeptiškai nusiteikusių buvo tiek tėvų, tiek pedagogų.
“Tėvai pamatė, kad vaikams įdomu, kyla motyvacija mokytis tada pasikeitė ir požiūris. Jie suprato, jog tie elektroniniai įrenginiai ne tik žaidimams, ne tik komunikacijai, bet ir mokymuisi skirti, - pasakojo mokyklos direktorė. – Taip pat pastebėjome, kad pagerėjo ir mokinių mokymosi rezultatai”.
Kaip teigė D. Lapėnienė, pradžioje pedagogai diskutavo ir nuogąstavo, kad gali pablogėti mokinių motorinis vystimąsis, raštingumas. Tačiau ilgainiui pavyko suderinti darbus, atliekamus elektroninėje erdvėje ir popieriuje.
“Žinoma, mokytojams apsunkina darbą, nes jie turi ruošti papildomų užduočių, kad mokiniai neatbuktų ir nepamirštų, kaip reikia rašyti ar piešti, - pastebėjo vadovė. – Tačiau mokslo metų pabaigoje, pamačius mokinių rezultatus, visas vargas atsiperka. Elektroninės pratybos – tai kalba, kuria kalba šiandieninis vaikas“.
Elektroninėmis pratybomis naudojasi trečdalis mokinių
Pasak TAMO grupės rinkodaros vadovės Monikos Krilavičienės, nors tai ir nėra pats pigiausias pratybų variantas, tačiau daugėja elektroninę mokymosi programą (EMA) besirenkančių pedagogų ir mokyklų.
„2017-2018 mokslo metams elektronines pratybas pasirinko daugiau nei 60 tūkst., t.y. apie 20 proc. visų šalies mokinių - portalui tv3.lt sakė M. Krilavičienė. – Lyginant su populiariausiomis pratybomis, jos yra pigesnės, tačiau ne pats pigiausias variantas. Vieno dalyko pratybos kainuoja 5,50 euro“.
Kalbant apie elektroninius vadovėlius, pasak rinkodaros vadovės, jų šiuo metu dar nėra sukurta. Tačiau netolimoje ateityje atsiras ir ši naujovė.
“Šiuo metu elektroninių vadovėlių dar nėra. Tačiau metų bėgyje ketiname pradėti juos kurti”, - teigė M. Krilavičienė.
Didžiausia elektroninių pratybų paklausa šiais mokslo metais yra tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Daugiausiai besinaudojančių elektronine naujove šiuo metu yra Kaune – daugiau nei 27 tūkst. mokinių.