Elektroninės paslaugos daugeliui Lietuvos institucijų ir jų plėtra garsėjančių Jungtinių Valstijų ambasadai Vilniuje iki šiol yra baisiau nei velnias, todėl prireikus duomenų apie nekilnojamąjį turtą Lietuvos piliečiai verčiami gaišti laiką Registrų centro eilėse, rašo „Verslo žinios“.
Kęstutis Sabaliauskas, Registrų centro (RC) direktorius, mano, jog viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sutartis su RC pasirašiusios įmonės, kurios galėtų pačios atspausdinti nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašus, vengia tai daryti – požiūrio į inovacijas inertiškumas.
Be to, anot jo, nukreipdamos savo klientus į RC, užuot pačios atspausdinusios reikiamus registro išrašus ir pažymas, įmonės išvengia tam tikros papildomos atsakomybės, kuri gali būti vertinama ir kaip papildoma rizika.
RC atstovai nurodo, kad padaliniai piliečiams teikia NTR išrašus, patvirtintus antspaudu, darbuotojo parašu ir turinčius juridinę galią. Šie išrašai galioja 30 d., juos galima naudoti kelioms skirtingoms procedūroms atlikti. Elektroniniu būdu suteiktas išrašas tvirtinamas paties jį atsispausdinusio asmens parašu – taigi įgyja tik lokalią, įmonės ar organizacijos dokumento, juridinę galią ir paprastai naudojamas tik įmonės ar organizacijos viduje.
Anot RC, kai sudaroma sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo ar siekiama kredito suteikimo, leidimo ar vizos išdavimo, NTR išrašo reikalaujanti įmonė ar institucija bet kuriuo atveju jį iš piliečio paima savo reikmėms. Todėl manoma, jog nėra jokio reikalo išrašui suteikinėti visuotinę juridinę galią turinčio dokumento statuso, nes išrašas panaudojamas vienintelį kartą.
RC nurodo, kad į padalinius gauti NTR išrašą savo interesantus siunčia ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje, tačiau Džeimsas Felousas (James Fellows), JAV konsulas, sako, kad tai nėra būtina.
„JAV vizos besikreipiantiems žmonėms neprivaloma atnešti turto nuosavybės įrodymų. Tačiau jei žmogus pats nusprendžia atnešti dokumentų, įrodančių nuosavybę, tai nebūtinai turi būti Registrų centro pažyma“, – sako D. Felousas.
RC duomenimis, nemažai interesantų sulaukiama ir dėl antstolių veiksmų, tačiau Inga Karalienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, nurodo, kad antstoliai nėra aktyvūs siuntėjai į RC.
Ji taip pat mano, kad žmonių, kurie į RC neva būtų nukreipiami dėl antstolių, srautą padidina tie, kurie į RC kreipiasi norėdami išsiaiškinti, kas apsunkino teises disponuoti turtu. Siunčiamųjų į RC skaičių gali padidinti ir tokie atvejai, kai antstoliai turi išsiaiškinti, kokia dalis turto priklauso skolininkui, jei nuosavybė yra bendra.
„Elektroninė forma teikiami duomenys apie nuosavybę taip pat neleidžia matyti daugiau informacijos, todėl asmenys turi eiti į Registrų centrą, tačiau jau deramės, kad informacija būtų išsamesnė, t. y. kad matytume ir archyvinius duomenis“, – teigia I. Karalienė ir nurodo, kad archyvinei informacijai perkelti į elektroninę reikia lėšų, rašo „Verslo žinios“.
