Vien pakuočių atliekų vienas lietuvis per metus galėtų surūšiuoti 60 kilogramų, tačiau surūšiuoja tik 10. Galbūt kažkada tai buvo jūsų kompiuterio monitorius. Jeigu pasirūpinote, kad jis atsidurtų ne sąvartyne, o prie elektronikos atliekų, savo dienas jis baigia štai taip: kirvuku, grąžtu ir žirklėmis prietaisas išardomas vos per kelias minutes. Plastikas iškart keliauja į vieną dėžę, metalai, stiklas ir laidai – į kitas.
Per dieną vienas darbininkas šitaip išardo daugiau kaip šimtą monitorių. Atliekų rūšiavimo įmonių atstovai tikina, kad nė viena detalė iš čia nepatenka į sąvartynus. Viskas perdirbama ir panaudojama vėl.
„Didžioji dalis medžiagų keliauja pakartotiniam naudojimui, kalbant apie metalus, tai iš metalų liejami nauji gaminiai, plastikas taip pat perdirbamas, iš jo gaminami kiti gaminiai, spalvotieji metalai. Ir labai nedidelė dalis panaudojama energijai gauti, t.y., kurui“, - sako „Atliekų valdymo centro“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.
Per metus čia perdirbama iki trijų tūkstančių tonų vien elektronikos atliekų. O visoje šalyje per metus į sąvartynus išvežama trys milijonai tonų atliekų. Jeigu ten patenka buitinė technika, ji pasmerkta dūlėti šimtus metų, net plastiko pakuotėms suirti reikia dviejų šimtų metų, stiklui – devynių šimtų. Šitaip teršiama gamta, kenkiama ir žmonių sveikatai. Visgi daug buitinių prietaisų dar atsiduria bendrų atliekų konteineriuose.
„Pasitaiko smulkių elektronikos prietaisų: telefonai neveikiantys, kompiuterinė technika, klaviatūros, pelės, laikrodžiai. Dažniausiai ta elektronika nebeveikianti. Mes atrūšiavę pristatom atliekų tvarkytojams“, - tikina VSA Atliekų paruošimo ir perdirbimo sk. vadovas Laurynas Kazlauskas.
Specialistai žmones ragina būti sąmoningesnius. Juolab, kad vietų išmesti prietaisus, ypač smulkią techniką, yra vis daugiau. Paprasčiausias būdas išmesti senas lemputes, elementus ar smulkią buitinę techniką yra tokios dėžės prekybos centruose. Ir žmonės jomis naudojasi vis dažniau.
Tiesa, kai kurių atliekų pridavimas ribojamas, pavyzdžiui, per metus vienas žmogus į specialią aikštelę gali atvežti ne daugiau keturių padangų. Ekspertai sako: jei visi žmonės rūšiuotų, o atliekos atgimtų naujam gyvenimui, būtų tausojami ištekliai ir galbūt net kristų naujų gaminių kaina. Pasak statistikos, vienas lietuvis per metus vien pakuočių galėtų surūšiuoti 60 kilogramų, tačiau vidutiniškai surūšiuoja tik 10.
Plačiau TV3 žinių reportaže.
