Išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus teigė, kad lyginant elektrinius lengvuosius ir sunkiasvorius automobilius, skirtumų išties yra, nors technologijos naudojamos tos pačios.
„Tiek elektriniai sunkvežimiai, tiek lengvieji elektromobiliai paremti ta pačia technologija – abu yra įkraunami elektra, skiriasi tik baterijos dydis, kiek elektros galima įkrauti. Kai kurios sunkiasvorės transporto priemonės gali būti įkraunamos tik greito krovimo stotelėse, kitos – ir greito, ir vidutinio greitumo. Tuo metu lengvieji elektromobiliai visi turi hibridinio įkrovimo funkciją“, – įžvalgomis dalijosi ekspertas.
Kaip ir perkant elektromobilius, taip ir elektrinius sunkvežimius, pirkėjus vis dar neretai nuo įsigijimo atbaido kylantys klausimai dėl infrastruktūros ir galimybės vežti krovinius be stabčiojimo įsikrauti baterijas. Stengdamiesi sutaupyti, vežėjai pervežimus planuoja taip, kad darbas vyktų visu pajėgumu, tačiau didžiausias klausimas, ar tokiems planams tinkami elektriniai sunkvežimiai?
S. Stankus sakė, kad įmonės, kurios priima sprendimą savo automobilių parką atnaujinti elektriniais sunkvežimiais, turėtų iš tiesų gerai įvertinti ir apskaičiuoti per dieną įveikiamą kilometrų skaičių, sunkvežimiuose montuojamų baterijų dydžius bei atsakyti sau į klausimą, ar tokie sunkvežimiai tiks jų poreikiams.
„Jei ne, būtina išsiaiškinti, ar dažniausiai važiuojamuose maršrutuose yra pakankamai infrastruktūros, kur sunkvežimiai galėtų sustoti ir greitai įsikrauti. Tuo pačiu, reikėtų pradėti ruoštis stotelių statymui savo sandėliuose. Dažnu atveju sunkvežimio baterijos įkrovimas gali vykti pakraunant krovinį, priparkavus sunkvežimį per naktį ar tiesiog laukiant, kai jis neturi skubiai išvažiuoti“, – patarimais dalijosi „Inbalance grid“ vadovas.
Galimybės ne tik kelyje, bet ir savame kieme
Verslui reikėtų apskaičiuoti, kiek teks investuoti į vietinę infrastruktūrą, kad sunkvežimiai galėtų būti įkrauti įmonės teritorijoje. S. Stankus pasakojo, kad visais atvejais įkrovimo stotelių įrengimas įmonės reikmėms priklauso nuo to, kokio tipo stotelės bus statomos: vidutinio ar greito krovimo, o jei abiejų tipų – kokia proporcija jos bus paskirstytos.
„Greito įkrovimo stotelių išlaikymas kainuoja kelis, gal net keliolika kartų brangiau nei vidutinio greitumo. Apskritai, svarbu į stotelės įsigijimą žiūrėti ne kaip į vieno elemento nusipirkimą, o planuoti holistiškai: kiek kainuos pastatymas, instaliavimas, kabelių išvedžiojimas, kokios inovacijos ar papildomi kaštus mažinantys sprendimai gali būti pritaikyti infrastruktūros valdymui ir palaikymui“, – aiškino ekspertas.
S. Stankus atkreipė dėmesį, kad elektrifikuojant automobilių parką ypač svarbu rinktis ne tik patikimus sunkvežimius, tačiau ir patikimas įkrovimo stoteles bei jų gamintojus.
„Svarbus elementas – stotelių patikimumas bei tai, kiek gamintojas investuoja į jų priežiūrą. Lietuviai, kaip kokybės garantą, kartais vis dar nori pirkti vokišką, švedišką produkciją. Tačiau Lietuvoje jau yra gamintojų, kurie kuria ne blogesnius, dažnu atveju ir geresnius sprendimus, o jų veikimas vietinėje rinkoje užtikrina operatyvią techninę priežiūrą. Taip sutaupoma ir pinigų, ir laiko – nereikia siųstis komponentų, laukti iš kažkur atkeliaujančių pakaitinių stotelių“, – įžvalgomis dalijosi S. Stankus.
Jis taip pat pabrėžė, kad geriausiems rezultatams svarbūs apgalvoti sprendimai nuo pradžios iki galo, todėl elektrinio transporto parkų valdytojams patarė atsižvelgti ir į tai, kas rūpinsis infrastruktūros valdymu, mat praktiniai pavyzdžiai rodo, jog sėkmei svarbu ne tik profesionalus įrengimas, tačiau ir apgalvoti veiksmai ateityje.
„Kai infrastruktūra sukurta, jos valdymą rekomenduotina perduoti patyrusiems tinklo operatoriams. Net ir mums pasitaiko atvejų, kai didesnių įkrovimo parkų savininkai pradžioje nutaria patys valdyti tinklą. Po kiek laiko sugrįžta ir prašo perimti. Tai yra atskira sudėtinga veikla, o rinką išmanantys operatoriai gali pasiūlyti sprendimus nuo A iki Z. Nuo instaliavimo – kaip tai padaryti, plėtros – kaip jai pasiruošti ir sutaupyti ateityje, iki efektyvių galios rezervacijos sprendimų“, – sakė įkrovimo sprendimus siūlančios įmonės vadovas.
Spendimai efektyvumui
Žinoma, vien turėti įkrovimo stotelių parką – neužtenka, mat tam, kad būtų įkrauti sunkvežimiai, reikia ne tik laiko, tačiau ir pakankamų galios resursų. S. Stankus teigė, kad tokiais atvejais gali padėti galios balansavimas, kuris gali būti pritaikytas daugybe formų.
„Vienas toks sprendimas – tai balansavimas tarp vidutinio ir greito įkrovimo stotelių. Jei yra transporto priemonės, kurios artimiausias 4–5 valandas ar net visą naktį stovės vietoje, jos gali įsikrauti vidutinio greitumo stotelėse. Atvykus sunkvežimiui, kurį įkrauti reikia greitai, galia yra perduodama greito įkrovimo stotelei. Kai jis įkraunamas, galia vėl paskirstoma per vidutinio greitumo stoteles ir ten vienu metu gali įsikrauti 4–5 sunkvežimiai“, – apie sprendimus kalbėjo specialistas.
Jis pabrėžė, kad galios balansavimas yra efektyvus tik tokiu atveju, jei nenukenčia įkrova, mat išvažiuoti su pustušte baterija – nėra išeitis. Vis dėlto, anot jo, pasitelkus dirbtinį intelektą, vertinant sunkvežimių maršrutą, numatomą stovėjimo laiką ir kitus elementus, galima balansuoti įkrovimą maksimaliai efektyviai.
Kalbėdamas apie galimus išmanius sprendimus, S. Stankus teigė, kad dažnai gali atrodyti, jog seną infrastruktūrą turinčiuose pastatuose veiklą vykdančios įmonės sąlygų rinktis išmanius ir ekologiškus sprendimus neturi. Tačiau anot specialisto, kartais galimybių yra daugiau nei gali pasirodyti.
„Dažnu atveju sena infrastruktūra turi pakankamai didelius galios rezervus. O ir tie rezervai net dieną metu, o ypač naktį, būna panaudojami vos keliasdešimt procentų. Pasitelkus išmanius sprendimus, ir senuose pastatuose galima instaliuoti ne vieną įkrovimo stotelę, neturint papildomų išlaidų ir neplečiant galios įvadų“, – aiškino S. Stankus.
