Ar kada nors skaičiavote, kiek kartų per dieną atsukate vandens čiaupą? Kiek kubinių metrų vandens sunaudojate per mėnesį? Kam naudojate vandenį? O ar kada nors susimąstėte, iš kur gaunate vandenį? Iš giliųjų vandens gręžinių? Klystate! Susipažinkite su vieta, iš kur vandeniu yra aprūpinamas antras pagal dydį Anglijos miestas Birmingemas.
Dar XIX amžiuje, kai vidurio vakarų Anglijoje įvykio pramonės revoliucija, Birmingemo gyventojų skaičius pradėjo sparčiai augti, o pats miestas – plėstis. Pradėjo trūkti švaraus vandens, atsirado įvairių staigiai plintančių ligų, prasidėjo vidurių šiltinės, choleros epidemijos. Birmingemo miesto taryba, vadovaujama Josepho Chamberlaino, pradėjo desperatiškai ieškoti, iš kur pradėti tiekti švarų vandenį miestui.
Kiek anksčiau mokslininkų jau buvo paskaičiuotos potencialios vandens saugyklų vietos – Elano ir Claerweno slėniai. Taigi, per daug nieko nelaukiant 1893 metais prasidėjo statybos darbai.
Maždaug 100 žmonių buvo iškeldinta iš Elano slėnio, žemės savininkai gavo kompensacijas. Daugelis pastatų buvo nugriauti, 3 dvarai, 18 ūkių, mokykla ir bažnyčia liko po vandeniu.
Per trejus metus buvo nutiesta geležinkelio linija iki slėnių, traukiniai kursavo kasdien gabendami tūkstančius tonų statybinių medžiagų.
Medinių trobelių kaimas buvo specialiai pastatytas darbuotojams. Nauji darbuotojai, prieš pradėdami darbuotis, buvo ištirti dėl infekcinių ligų, tik tuomet jie buvo leidžiami prie upės. Darbininkai apsigyvendavo šeimomis, jiems buvo suteiktos visos socialinės garantijos, o jų atžalos mokėsi vietoje pastatytoje mokyklėlėje. Darbuotojų kaimelio apsauga tikrino visus ir viską – stabdytas nelegalus alkoholinių gėrimų gabenimas, į kaimą nebuvo įleidžiami pašaliniai asmenys ir pan. Įrengta traumų ir infekcinė ligoninė. Pirtimi galima buvo naudotis tris kartus per savaitę, bet moterys ten galėjo nusiprausti tik kartą per savaitę. Smuklė buvo atidaryta tik vyrams. Įrengta biblioteka, parduotuvė, valgykla, o kaimelio gatvės buvo apšviestos (veikė hidroelektrinių generatoriai).
Užtvankos buvo pastatytos dviem etapais – visų pirma statybos vyko Elano slėnyje ir vėliau Claerwene.
1904 liepą karalius Edwardas VII ir karalienė Aleksandra atidarė Elano užtvankas ir vanduo buvo pradėtas tiekti Birmingemui per 118 km ilgio vamzdžius. Elano slėnio darbai kainavo 6 milijonus svarų, dirbo 50 000 vyrų.
Vanduo buvo ir iki šiol yra išgaunamas per „Foel Tower Severn Trent“ vandens valymo įrenginius. Jis yra valomas greituoju gravitaciniu smėlio filtru. Pridedama chloro, fluorido ir kalkių (neutralizuoti rūgštų vandenį).
Per dieną išvaloma ir į Birmingham tiekiama iki 360 milijonų litrų vandens.
Antrasis užtvankų statymo etapas buvo atidėtas dėl dviejų pasaulinių karų. Iš naujo statybos pradėtos tik 1946 metais. Tuomet buvo panaudota visa pasiekta inžinerijos pažanga, pradėta ir baigta statyti didžiausia iš visų dabar esamų užtvankų – Claerweno. Paskutinė užtvanka buvo baigta 1952 metais ir karalienės Elizabeth II buvo atidaryta tų pačių metų spalio 23 dieną.
Iš viso yra pastatytos penkios užtvankos: Caban Coch, Garreg Ddu, Pen y Garreg, Craig Goch ir didžiausia užtvanka – Claerwen.
Apsilankyti ir pasivaikščioti prie visų užtvankų užtruks gerą dieną, todėl apsiginkluokite kantrybe, geriamuoju vandeniu, sumuštiniais ir, žinoma, fotoaparatu! Turėdami daugiau laiko, vingiuotais Velso kalnų keliukais palei visas užtvankas galite nuvažiuoti iki pat vakarų pakrantės miesto Aberystwyth. Geros kelionės ir smagių įspūdžių!
