„Visą rudenį intensyviai darbuojamės ir džiaugiamės koncertų gausa. Daug laiko skiriame grupės 15-os metų grupės jubiliejinio turo pasiruošimui! Reikia repertuarą sudėlioti ir surasti naujas tinkamas dainas, turą jau nuo pat Naujųjų metų planavome.
Visgi stengiuosi ypač daug laiko skirti sau, nes pastaraisiais metais buvau itin perdegęs ir pametęs save dėl planų ir noro padaryti daugiau, nei galiu.
Tuomet atsirado ir nuovargis, ir emocinės duobės. Tai tam, kad gerai jausčiausi, pradėjau nebekalti savęs prie sienos, jei kažkas ne taip gaunas, bandau prisijaukinti ramybę“, – neslėpė Paulius, užsimindamas, kad laisvalaikį dažnai leidžia su geru serialu.
Atsakė, kaip sutaria tarpusavyje
Naujienų portalui tv3.lt pašnekovas atskleidė, kad per daugiau nei 10-imt metų scenoje teko mokytis visko – tiek įveikti baimes, tiek gerai dainuoti kolektyve. Tiesa, pats Paulius prie grupės prisijungė ne iš pat pradžių – visgi jis tikina, kad nuo tada, kai pradėjo dainuoti kartu su grupe, pasikeitė labai daug dalykų.
„Viskas pasikeitė. Su laiku atsirado labai daug atlikėjų, pasikeitė ir žmonių skonis, muzika pasidarė modernesnė. Atsirado daugiau muzikinių stilių. Kol žmonėms mūsų reikia, tol mes ir gyvuojame, jau suėjo 15 metų. Iš tiesų pradžioje grupės branduolį sudarė Jonas Sakalauskas, Eugenijus Chrebtovas, Tomas Povilionis.
Prisijungiau kaip tas, kuris pakeis labai užimtus kitus solistus, nes neapsieiname vien tik su grupės pop-klasika. Nariai taip pat pasirodo ir spektakliuose. Esame užimti, todėl taip gavosi, kad turime vienas kitą keisti. Taip pat keitėsi ir narių norai“, – kalbėjo jis.
Visgi kaip teigia pašnekovas, nors grupė prieš kurį laiką pakeistė savo branduolį iš esmės, „El Fuego“ dabar vienas kitą supranta taip gerai: „Esame tarsi trys muškietininkai“.
„Vienas kitą labai gerai suprantame, net ir pykčių beveik nėra. Esame gyvenimo išmokyti, kad reikia taikytis prie kitų, ieškoti kompromisų.
Tarp senųjų kolegų matėsi jų noras būti solistais, gaudavosi tokios varžytuvės, ant scenos nebūdavo komandos. Visgi jie šaunūs vaikinai, bet kai nori būti solistu, komandoje būti neišeis“, – tikino P. Bagdanavičius.
Atlikėjų, operos solistų gyvenimas dažnai būna labai intensyvus – tai, ką mes matome ant scenos yra tik jų darbo vaisius. Kaip tikina vyras, per daugelį metų scenoje teko susidurti su daugybe kuriozinių situacijų.
„Kartą važiuojant iš koncerto į koncertą supratome, kad nespėsime persirengti. Drabužius teko pasikeisti autobusų stotelėje, – juokėsi jis. – Buvo ir taip, kad atvykome į koncertą, atsistojome ant scenos ir tik tada supratome, kad niekas iš mūsų nepasiėmė kostiumų. Organizatoriai priėjo prie mūsų ir klausė, ar atvažiuos čia tie „el Fuego“, ar ne. Jei būtume su kostiumais, turbūt būtų pažinę. Tokia nemaloni situacija buvo.“
Visgi atlikėjų darbo užkulisiuose slepiasi ir ne tokia linksma dalis – bemiegės naktys, skubėjimas ir pervargimas.
„Koncertų daug – pervargsti, nespėji net pamiegoti. Pradeda kauptis įtampa ir dėl jos kamuoja nemigos naktys. Reikia važiuoti į kitą koncertą, o tu praktiškai nemiegojęs. Ypač mūsų žanre reikia gerai mokėti techniką, būti ją gerai įvaldžius.
Būna taip, kad dėl nervų negali gerai padainuoti. Sykį teko iš koncerto išvažiuoti su greitąja, nes nebepajėgiau užlipti ant scenos. Visas drebėjau, kūnas sakė „ne“, krėtė drebulys, šaltis, pilvo diegliai.
Jaučiau, kad esu fiziškai nepajėgus. Kauno klinikose man nustatė virusą ir nusprendė, kad man išsekimas“, – kalbėjo vyras.
Scena – dar viena atlikėjo atsakomybė, kurią reikia neštis ant pečių. Atlikėjas neslepia, kad dėl to atsipalaiduoti visiškai negalima:
„Aš tikrai labai pasikeičiau kaip atlikėjas. Pamenu, kad anksčiau paniškai bijodavau scenos, drebėdavau, negalėdavau net normaliai kalbėti. Nebuvau prisijaukinęs scenos, ji man kėlė didelę baimę ir įtampą, kuri man trukdė atsipalaiduoti. Su tuo dirbu ir matau, kad esu labai pasikeitęs.“
Muzika namuose
Visgi net ir darbų gausai kartais dusinant Paulius sugeba atrasti laiko tiek sau, tiek šeimai – dviems dukrelėms ir žmonai Linai.
„Šiemet svarbių progų, švenčių nebepraleisiu, nes šventinį laikotarpį planavau taip, kad visur suspėčiau ir dėl to labai džiaugiuos. Seniau yra tekę Naujus metus ar Kalėdas sutikti automobilyje važiuojant koncertuoti , šiemet to nebus. Naujų metų išvakarėse du koncertai, bet 21 valandą baigiam paskutinį ir keliaujam namo švęsti, o nuo koncerto lokacijos vos valanda iki namų!“ – džiaugėsi jis.
Atsipalaiduoti ir grįžti į save Pauliui padeda ne kas kitas, o artimieji. Dvi dukras su žmona Lina auginantis vyras neslepia, kad muzikos jo namuose taip pat netrūksta.
„Neseniai buvome tokiame bardų muzikos festivalyje, viena iš jo dalių buvo daina, kurią solistai turėjo sudainuoti su savo atžalomis. Su vyresnėle Paulina jau nebe pirmą kartą dainuojame. Dukros potraukis yra, labai ji mėgsta padainuoti. Bet ji kol kas labai kukli, daug stresuoja.
Manau, kad Paulinai kol kas bus sunkoka, nes lipant ant scenos reikia turėti labai daug drąsos ir perlipti per baimes. Ji yra ta, kurią reikia labai daug įkalbinėti, prašyti“, – neslėpė jis.
„Vežėme ją į Čiurlionio menų mokyklą mokytis. Tačiau galiausiai persigalvojome, nes supratome, kokia ji drovi ir nenorėjome vaikui sukelti traumų.
Bet matau progresą. Namuose turiu savo įrašų studiją, tad ji dažnai ten užsidaro ir groja instrumentais. Dabar yra pareiškus, kad nori susitaupyti pinigų ir nusipirkti savo pianiną“, – šyptelėjo pašnekovas.
Muzikalumą rodo ir mažiausioji, vos ketverių sulaukusi Marija.
„Mano mažoji yra ypač muzikali, bet ant scenos jos negaliu vestis, nes sunkiai suprantu, ką ji kalba. Tad ir dainuoti būtų su ja labai sunku. Bet jos klausa labai gera. Būdama dvejų ji idealiai intonuodavo! Kartais atsisėdusi į automobilį pusiau „savo kalba“ padainuoja, kokios dainos nori. Tad matau, kad su muzika jai gerai sekasi“, – sakė vyras.
