Pastaraisiais metais pasaulyje dažnai susiduriama su orų ekstramalumais ir jų sukeltomis sunkiomis pasekmėmis, skelbia „Physorg.com“. Vienu iš tokių reiškinių pavyzdžių galima laikyti 2010 m. Pakistane dėl itin stiprių liūčių kilusį milžinišką potvynį, 2011 m. Rusiją ir JAV alinusią sausrą.
Potsdamo (Vokietija) Poveikio klimatui tyrimų instituto (PIK) mokslininkai mano, kad šių ir kitų atskirų ekstremalių orų reiškinių priežastis ta pati: tai milžiniškų atmosferos bangų sąveika. Jų tyrimas, kuris bus paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“, atskleidė, kad technogeninės klimato permainos nuolat trikdo atmosferos sraujymių aplink Šiaurės pusrutulį cirkuliaciją.
„Globalus oro judėjimas vidutinėse Žemės platumose paprastai įgauna bangos, kuri ritasi tarp tropinių ir arktinių regionų, formą, – aiškino šio tyrimo vadovas Vladimiras Petuchovas. – Šios bangos gali „išpumpuoti“ šiltą orą iš tropikų, pasiekusį Europą, JAV ar Rusiją, ir priešingai, gali pernešti šaltą orą iš Arkties.“
Mokslininkai nustatė, kad kelių pastarųjų ekstremalių orų reiškinių metu atmosferos bangos praktiškai sustingdavo vietoje kelioms savaitėms. Užuot plūdus šalto oro masėms dėl šios priežasties ilgai laikydavosi karšti orai. Tyrėjų teigimu, faktiškai buvo stebimas paprastai silpnų, vienas kitą keičiančių klimato reiškinių sustiprėjimas. Svarbiausiu veiksniu šiuo atveju tapdavo laikas: jei 30 dienų tvyrantys 30 laipsnių karščiai nepadarys didesnės žalos, tai ilgesnė jų trukmė sukels sunkių pasekmių žemės ūkiui ir miestams, sakoma pranešime.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad klimato pokyčiai, kuriuos lemia anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą stiprinančių dujų išmetimas į atmosferą deginant akmens anglį ir naftos produktus, toli gražu nereiškia tolygaus klimato šiltėjimo visoje planetoje. Oro temperatūros skirtumų tarp Arkties ir, pavyzdžiui, Europos mažėjimas trikdo atmosferos bangų judėjimą, o tai reiškia, kad jos patenka į savotiškus spąstus, sakoma pranešime.
