Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad daugelis ekstremistų panašiai (ir gana prastai) atlieka sudėtingas protines užduotis. Jų išvados rodo, kad kognityviniai testai gali nuspėti, ar žmogui gresia radikalėjimas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Philosophical Transactions of the Royal Society B“.
Siekdami nustatyti galimas sąsajas tarp ekstremistų ir protinių galimybių, mokslininkai pakvietė 334 žmones iš JAV ir paprašė atlikti įvairiausius mąstymo ir asmenybės testus. Tai buvo nagrinėjama ir anksčiau, tačiau niekada taip išsamiai. Šiame tyrime buvo naudojamos 37 protinės užduotys ir 22 asmenybės testai.
Asmenybės testai leido suprasti kiekvieno dalyvio įsitikinimus ir bruožus, tokius kaip dogmatiškumas (griežtas pažiūrų laikymasis ir jų nekeitimas) ir konservatyvumas, o protinės užduotys (panašios į smegenų veiklos lavinimo žaidimus) vertino jų protinius sugebėjimus.
Išanalizavę duomenis, mokslininkai rado įdomių sąsajų. Tie, kurie pritarė politiniams, religiniams, nacionalistiniams ir kategoriškiems įsitikinimams, pasidalijo panašiomis psichologinėmis žymėmis, kurios nurodė, kad protinių užduočių atlikimas gali būti tiesiogiai susijęs su ideologijomis. Konkrečiai tie, kurie pasižymėjo konservatyvumu ir nacionalizmu, buvo kur kas atsargesni ir taip sumažino strateginį informacijos apdorojimą, todėl jiems blogiau sekėsi atlikti sudėtingesnes protines užduotis. Dogmatiški (Kategoriški) dalyviai buvo impulsyvesni ir lėčiau rinko įrodymus, o tai greičiausiai paaiškina, kodėl jie atsisakė nusileisti savo ideologijoms.
Radikalūs, pritariantys smurtui grupių nariai prastai vykdė įvairias protines užduotis, pirmenybę teikdami impulsyvumui, o ne strategijai, ir pasižymėjo prastesne atmintimi.
Išvados rodo, kad žmonėms, tikintiems panašia ideologija, ypač ekstremistams, greičiausiai būdingi panašūs protiniai ir asmenybės bruožai. Vis dar neaišku, ar šios išvados yra jų požiūrio rezultatas, ar tam tikri žmonės yra linkę į ekstremizmą, tačiau mokslininkai primena, kad žemo lygio sprendimų priėmimo strategijos gali privesti prie tikėjimo kraštutinėmis ideologijomis.
Tokiu atveju ateityje gali būti įmanoma sukurti protinės veiklos profilius, siekiant nustatyti asmenis, kurie gali tapti ekstremistais, o tai būtų labai naudinga teisėsaugos ir psichinės sveikatos komandoms. Žinoma, tam prireiktų kur kas platesnių tyrimų – toks profiliavimas gali greitai pavirsti košmaru. Vietoj to, tokius tyrimus būtų galima panaudoti norint suprasti, kaip vyksta radikalėjimas, ir užkirsti tam kelią dar prieš smurtą, nukreipiant smurtaujančius asmenis pozityvesne linkme.
