„Manau, didžiausia atsakomybė dėl aplaidžiai tirtos Kauno pedofilijos bylos krinta ant buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino. Senosios kartos teisėsaugininkams ši byla yra paprasta. Todėl nedrįsčiau jos vadinti rezonansine“, – artėjant tragiškų spalio 5-osios įvykių Kaune metinėms kalbėjo buvęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas.
Apie jau kone metus plačiai žiniasklaidoje aprašomą Kauno pedofilijos dramą dabartiniai šalies teisėsaugininkai apskritai nelinkę viešai pateikti bent menkiausių komentarų.
Buvę pareigūnai diskusijose apie šią bylą yra atviresni, neretai pateikia netikėtų aštraus trilerių siužetus primenančių versijų.
Uostamiestyje gyvena žmogus, kuris kaip niekas kitas gali papasakoti, kaip veikė Generalinės prokuratūros darbuotojai – jų buvęs šefas A. Valantinas ir kokių grėsmių gali kelti dabartiniai jų įpėdiniai, glaudžiai susiję su slaptosiomis tarnybomis.
St. Stulpinas – išgarsėjęs Klaipėdos prokuroras. Mat kartu jis buvo susirėmęs netgi su žinomais pamario žemgrobiais, kuriuos, rodos, galėjo globoti įtakingiausi šalies prokurorai ir teisėjai.
Pastarosiomis dienomis St. Stulpinas šalies žiniasklaidoje labai kritiškai vertina buvusio generalinio prokuroro A. Valantino vykdytą teisingumo politiką.
Buvusio prokuroro žodžiais, Kauno pedofilijos istorijoje tiesiog knibždėte knibžda saugumiečių, įtariama, kad jiems galėjo dirbti ir vieninteliu įtariamuoju šioje byloje laikytas prieštaringos reputacijos kaunietis verslininkas Andrius Ūsas.
Apie tai St. Stulpinas kalbėjo ir išskirtiniame interviu portalui balsas.lt.
Nuostabą kelianti žudiko „vizitinė kortelė“
– Stebint Kauno pedofilijos bylos įvykius susidaro įspūdis, kad Lietuvoje egzistuoja tam tikros klanų grupės, siekiančios numalšinti šioje istorijoje tiesą norinčius atskleisti Drąsiaus Kedžio artimuosius, pasekėjus ir kai kuriuos šią istoriją atidžiai stebinčius žurnalistus.
Kadangi esate ilgametis teisėsaugos veteranas, atrodo, gerai žinote prokuratūrų veiklos užkulisius. Tad ar tikrovėje egzistuoja vadinamieji klanai?
– Daugelį metų dirbau teisėsaugoje, bet negalėčiau pasakyti, kad egzistuoja koks nors teisėjų ar prokurorų klanas. Pasitaiko nesąžiningų tiek teisėjų, tiek prokurorų. Baisiausia, kad kai kurių prokurorų ir teisėjų neprincipingumas daro didelę žalą mūsų valstybei, visuomenei, piliečių interesams.
Galbūt jie vieni kitiems padeda patarimais, galbūt gali būti sušvelninta bausmė kuriam nors artimam giminaičiui, bet tokių faktų, išskyrus A. Valantino sesers istoriją, nežinau.
Yra duomenų, kad kai kurie žmonės, einantys įtakingas pareigas, nesunkiai gali turėti įtakos savo pavaldiniams.
Asmeninė patirtis rodo, kad su manimi buvo susidorota per mėnesį.
2007-ųjų rugsėjo 17 dieną kreipiausi į Seimą, prašydamas atkreipti dėmesį, kad neteisėtos statybos Kuršių nerijoje vyko su Saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūta Baškytės žinia.
Praėjus mėnesiui Seimo Apinkos apsaugos komitetas nustatė, kad R. Baškytė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, netinkamai atliko pareigas, melavo Konstituciniam Teismui.
Kitą dieną A. Valantinas iškėlė baudžiamąją bylą, nors jokio nusikaltimo nesu padaręs.
Mano akimis, klanas veikia tada, kai veikia bendrai organizuota grupė, kuri siekia įvykdyti savo nešvarius ir nesąžiningus tikslus. Galbūt tai, kas dabar vyksta tiriant pedofilijos bylą, primena klano požymius, bet jis tikrai nėra apraizgęs visos prokuratūros ir teismų.
Apie A. Valantiną nieko blogo negalėjau pasakyti, kol nesusidūriau su minėtos nelegalių statybų istorijos peripetijomis.
– Kas paskatino prabilti apie kruviną, kelias gyvybes nusinešusią, tačiau aiškios pabaigos neturinčią Kauno pedofilijos istoriją?
– Po šios tragedijos pasklidus kalboms, kad D. Kedys galėjo nušauti du žmones, iškart tam tikrų minčių sukėlė tai, kad šalia nužudytosios Violetos Naruševičienės buvo numestas ginklas „Beretta“, iš kurio nešaudyta.
Dirbdamas prokuratūroje taip pat turėjau italų gamybos pistoletą „Beretta“. Jis kainuoja 3,5–4 tūkst. litų.
Aplinkybė, kai nušaunamas žmogus ir nusikaltimo vietoje paliekamas kitas ginklas kaip „viztinė kortelė“, kelia labai didelių abejonių...
Buvęs generalinis dangstė kurso draugą
– Kam tenka didžiausia atsakomybė dėl aplaidžiai tiriamos garsios bylos?
– Dėl mažamečių seksualinio išnaudojimo Lietuvoje kasmet būna 100–130 bylų. Mano žiniomis, per septynis šių metų mėnesius tokių bylų išaiškinimas siekia 82, 5 proc. – tai labai daug.
Rezonansine ji tapo tik po tragedijos Kaune, kai visai visuomenei tapo akyvaizdūs vilkinimo faktai. Jei ne tragedija Kaune, galbūt apie šią bylą iki šiol nieko nebūtume žinoję.
Aišku, kad tragedija Kaune įvyko tik dėl A. Valantino kaltės.
Generaliniam prokurorui asmeniškai buvo nusiųsti maždaug 25 D. Kedžio pareiškimai dėl galimo jo mergaitės seksualinio prievartavimo. Kreipėsi net Seimo komitetų pirmininkai. Vieną skundą persiuntė net šalies Prezidentė. A. Valantinas nedelsdamas privalėjo viską padaryti, kad tyrimas būtų baigtas, o kalti prokurorai nubausti. Deja, faktiškai nebuvo daroma nieko. Net Seimo komitetų pirmininkams buvo atsakyta, kad jokių pažeidimų nėra.
Buvo išsiųstas ir D. Kedžio prašymas dėl to, kad teisėjas Jonas Furmanavičius būtų nedelsiant patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl dukros seksualinio prievartavimo. Šiuo atveju sprendimą dėl teisėjo atsakomybės galėjo priimti tik Generalinis prokuroras – jis privalėjo kreiptis į Seimą, prašydamas sutikimo. A. Valantinas vėl nieko nedaro.
Jeigu D. Kedys šmeižė teisėją, tai Generalinis prokuroras privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. Tai būtų leidę išimti D. Kedžio ginklus ir paskirti jam kardomąją priemonę. A. Valantinas vėl tyli. Todėl drąsiai galiu tvirtinti, kad teisėjas, A. Valantino kurso draugas, šiandien yra kapuose dėl A. Valantino kaltės.
Valantinas turėjo dar vieną galimybę užkirsti kelią tragedijai.
2008-ųjų rugsėjo 5 dieną į jį su pareiškimais kreipėsi Laimutė Stankūnaitė ir V. Naruševičienė, teigdamos, kad D. Kedys grasina susidoroti fiziškai. Moterys prašė apsaugoti jas.
Nesulaukusios atsakymo, rugsėjo 15-ąją jos nuvyko pas A. Valantiną į priėmimą ir dar kartą pakartojo prašymą.
Pagal įstatymą apsaugos priemones savo sprendimu gali skirti tik Generalinis prokuroras. Jis vėl nieko nedaro – iki pat nužudymo skundas siuntinėjamas po įvairias prokuratūras, nors ten sprendimo priimti negali.
Net byla nebuvo iškelta dėl grasinimo susidoroti. Tuos faktus nustatė Seimas.
Atidžiau žvelgdamas į šią istoriją šiandien galiu tvirtinti, kad nuo 2008 metų spalio 30-osios pradėtas ikiteisminis tyrimas baigėsi tragedija, pats tyrimas iš esmės nesibaigė niekaip – A. Ūsui pareikštas tik pats švelniausias įtarimas, L. Stankūnaitės atsakomybės visai nebeliko.
Nė neabejoju, kad jei bylos savo žinion nebūtų perėmusi prokuratūra, policijos komisariatas ją būtų sėkmingai užbaigęs ir perdavęs teismui.
Mistinis sprogimas partijos viduje
– Kai kurie anksčiau žiniasklaidoje išsakyti jūsų teiginiai leidžia manyti, kad A. Valantinas globojo vienintelį įtariamuoju tapusį A. Ūsą?
– Kad taip galėjo būti, manau ne tik aš. Tai įrodo ir kai kurie dokumentai.
Mįslingu personažu A. Ūsu atidžiau pradėjau domėtis prieš keletą metų, kai buvo atliktos kratos Darbo partijos būstinėje. Juk A. Ūsas prieš tai buvo Darbo partijos Kauno rajono pirmininku.
Kaip žinia, prieš kratas prasidėjo šios partijos skilimas, kai buvo įsteigta nauja Pilietinės demokratinės partija. Viktoras Muntianas tapo jo vadovu, o A. Ūsas partijos – prezidiumo nariu.
Praėjus dviem dienoms, atliktos kratos Darbo partijos būstinėje.
Per profesinę praktiką neteko išgirsti, kad veikia pedofilų klanas. Pedofilų buvo visais laikais. Bet tiriant tokio pobūdžio bylas, jų niekada niekas neužstojo ir spaudimo nedarė.
J. Furmanavičiaus pavardė byloje atsiranda tik 2009-ųjų rugpjūtį, kai D. Kedys parašo Generaliniam prokurorui dėl jo pareiškimą. Tai reiškia, kad eilinėje byloje iki tol aštuonis mėnesius buvo ginamas A. Ūsas. Žuvus J. Furmanavičiui, A. Ūsas toliau ginamas.
Šioje byloje prokurorai ir kai kurie teisėjai tiesiog buvo tapę A. Ūso advokatais.
Asmeniškai netikiu, kad A. Valantiną galėjo spausti mistinis pedofilų klanas, ar kad jis būtų paėmęs iš A. Ūso kyšį. Todėl mano pagrindinė versija – byla buvo „marinuojama“ dėl specialiųjų tarnybų spaudimo.
– Ar nemanote, kad negailėdamas tokios aštrios kritikos A. Valantinui netrukus būsite užtampytas teismuose
Labai norėčiau, kad jis viską kaip nors paneigtų. Manau, jis bijo tiek žiniasklaidos, tiek akistatos su manimi.
VSD šešėlis
– Ar tikėtina, kad D. Kedžio istorijoje galėjo būti pasitelktos specialiųjų tarnybų pajėgos?
– Būtų gerai, jei specialiosios tarnybos būtų pasitelkiamos žmogžudystėms išaiškinti. Bet versija kitokia – jos galimai neteisėtomis priemonėmis ir būdais gynė A. Ūsą ir darė spaudimą A. Valantinui.
Ypač neskaniai atrodo aplinkybė – dabartinis Neringos Venckienės persekiojimas dėl to, kad jos asmeniniame kompiuteryje buvo aptikti tam tikrais ne visai gražiais vardais įvardyti skundai.
Nematau nieko blogo, kai įsiutusi moteris tam tikrais žargonais pavadina tragiškai žuvusio brolio buvusią draugę.
Nejaugi dėl to dabar reikia bausti, svarstyti kiekvieną asmenį.
Tai gal pradėkime bausti ir tuos, kurie netyčia pagadina orą...
Peršasi išvada, kad kažkieno rankomis spaudžiami teisėjai.
Jei dirbčiau prokuratūroje ir man būtų priskirta tokia byla, didžiausią dėmesį būčiau sutelkęs į keturių asmenų nužudymo tyrimą. D. Kedžio ir A. Ūso žūties aplinkybių pagrindinė versija būtų buvusi žmogžudystė.
Tam būčiau pasitelkęs geriausias šalies teisėsaugos pajėgas.
Mažajai D. Kedžio mergaitei dabar yra septyneri.
Tačiau ji net sulaukusi 50-ies niekada nepamirš to, kas su ja buvo daroma.
Atlikus kompleksinę – pschiatrinę ir psichologinę – ekspertizę nustatyta, kad mergaitė nefantazuoja. Nesuprantu, kas tada spaudė mano buvusius kolegas priimti blaiviu protu elementariai nesuvokiamus sprendimus.
Mano žiniomis, A. Ūso apsauga kas mėnesį valstybei kainavo per 40 tūkst. litų.
Įdomu, kas inicijavo sprendimą dėl jo apsaugos. Jį pasirašyti galėjo tik Generalinis prokuroras ir Generalinis komisaras. Kodėl jis nebuvo kaip įtariamasis saugomas kalėjime, jei reikėjo jį saugoti skiriant kardomają priemonę? Kodėl iki šiol saugoma N. Stankūnaitė? Nuo ko? O gal taip ji izoliuojama, kad niekas nespaustų papasakoti, kad ir žiniasklaidai, teisybę?
Paslaptingojo A. Ūso „stogas“
– Manote, kad A. Ūsas galėjo būti užmezgęs ryšius su saugumiečiais?
– D. Kedys, gindamas dukrelę, aktyviai siekė teisybės. Paskutiniais gyvenimo mėnesiais jis rašė daugybę skundų, išsiuntė įvairioms instancijoms.
Iki pat praėjusių metų liepos J. Furmanavičiaus pavardės šioje byloje nebuvo. Peršasi išvada, kad Generalinė prokuratūra sutelkė ypatingas jėgas A. Ūsui apsaugoti.
Neatmestina, kad A. Ūsas galėjo būti VSD agentas...
Manau, kad D. Kedys buvo protingas vyras. Juk jis viešinosi, nevengė žiniasklaidos dėmesio. Pats įkūrė interneto svetainę.
Galiausiai tas, kuris nesitvardęs pagrasino, nejaugi imsis žudynių. Be to, jo pyktis labiausiai buvo nukreiptas į A. Ūsą ir L. Stankūnaitę.
Šioje paslaptingoje istorijoje viską stengtasi sudėlioti taip, kad atrodytų, jog du žmones nužudė būtent D. Kedys. Tačiau dėliojimas akivaizdžiai akis bado savo juodais siūlais.
Manau, ypatingas dėmesys ateityje turėtų būti kreipiamas į atranką dirbti teisėsaugos institucijose, kad į jas nepatektų atsistiktinių ar susijusių su nusikaltėlių pasauliu asmenų.
Siūlo atlikti A. Ūso palaikų ekshumaciją
– Ar būdamas prokuroru atidžiai rinkdavotės pavaldinius?
– Pamenu, dirbdamas prokuratūroje ieškojau vairuotojo. Apie galimus kandidatus teiravausi ne tik policijos, bet ir saugumo.
Domėjausi, teistas vairuotoju norintis dirbti asmuo, ar ne, kas giminės ir panašiai.
Juk, gink Dieve, jei būtų susiklostę taip, kad Klaipėdos prokuroro vairuotojas ar kitas asmuo būtų turėjęs ryšių su Gaidjurginiais...
– Bet siekiant suklaidinti visuomenę tokią technologiją nesudėtinga pritaikyti?
– Panašius metodus taiko tiktai pasaulyje plačiai žinomos slaptųjų tarnybų struktūros – KGB, CŽV, Mossadʼas.
Neatmestina, kad buvusi VSD valdžia perėmė tokias pat blogas tradicijas. Bet kuriuo atveju tai, kas buvo padaryta Kaune, be specialiųjų tarnybų pagalbos negalėjo apsieiti.
– Ar po tokių drąsių pareiškimų nesulaukėte piktų žodžių iš buvusių kolegų?
– Daugiausia palaikymo sulaukiau tiek iš buvusių kolegų, tiek ir iš paprastų nepažįstamų žmonių. Kai kurie įžvelgė, kad siekiu susidoroti su A. Valantinu.
Tegul Dievas bus jo teisėjas. Paprasčiausiai nebegalėjau tylėti matydamas, kad iš mūsų teisinės valstybės greitai liks vien griaučiai ir visiškai paniekinta, suskaldyta tauta, visuomenė.
Verta atidžiai ištirti skandalingų mirties atvejų versijas. Būtent šioje vietoje yra daug iki šiol neatskleistų dalykų.
Reikia nedelsiant paskirti naujas lavonų tyrimo ekspertizes, pasikviesti tarptautinius ekspertus atliekant D. Kedžio ir A. Ūso kūnų ekskumacijas.
Kas žino, gal jis iki šiol gyvas? Agentai iš sąrašų išbraukiami tik po mirties.
Manau, prie galimos A. Ūso mirties prisidėjo ir nuolatinis dalyvavimas televizijos laidose.
– Ar anuomet prokuratūroje yra tekę girdėti kalbų apie silpnybę vaikams turinčius teisėjus, prokurorus, policininkus?
– Kad anais laikais būtų pedofilų prokuratūroje, tokio atvejo nežinau. Bent man tokių dalykų nepasitaikė.
– Ar nebijote, kad po atvirų pasisakymų kils grėsmė jūsų gyvybei?
– Pragyvenau 62 metus. Manau, kad jei toliau tylėsime, bijosime pažvelgti tiesai į akis, mus dėl paliktos nusikaltėlių subjaurotos tėvynės prakeiks ateinančios kartos.
