„MOSTA vertinimu, toks pokytis yra per daug drastiškas ir gali turėti neigiamų padarinių mokymosi aplinkai bei berniukų galimybėms siekti aukštojo mokslo“, – skelbia centras.
Specialistų vertinimu, pernelyg staigūs ir drastiški pokyčiai gali pabloginti moksleivių, jų tėvų ir mokytojų santykius, o dėl prastesnių vidurkių sumažėtų berniukų galimybes įstoti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas, tokias kaip medicina, teisė, ekonomika, politikos mokslai ir kt.
„Mokytojai gali pradėti jausti spaudimą iš mokinių ar jų tėvų rašyti geresnius pažymius, kadangi jie didele dalimi lems, ar mokinys galės siekti aukštojo mokslo, ar ne“, – teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Ministerija yra anksčiau pristačiusi planus plėsti kaupiamąjį vertinimą.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tuomet sakė, kad kaupiamasis vertinimas susidės iš dviejų dalių – dalykų vidurkių ir brandos darbo arba tos veiklos, kurios yra numatytos kaip savanoriška veikla ar dalyvavimas sporto, muzikos ar kitose veiklose.
Ministrė nurodė, kad procentinis pasidalijimas tarp šių veiklų ir brandos egzaminų yra diskusijų klausimas.
MOSTA turimais duomenimis, šiuo metu planuojama, kad stojant į aukštąsias mokyklas 30 proc. kaupiamojo konkursinio balo sudarys paskutinių klasių pažymių vidurkis, 10 proc. baigiamojo darbo vertinimas, o egzaminų įvertinimai – 60 proc.
MOSTA teigia, kad analizuojant pažymius galima matyti, kad pagal juos berniukai vidutiniškai nusileidžia mergaitėms visuose dešimt vertinamų dalykų, tuo tarpu laikant brandos egzaminus penkis iš jų mergaitės išlaikė kur kas geriau nei berniukai, du egzaminai išlaikyti apylygiai, o tris egzaminus berniukai išlaikė geriau nei mergaitės.
G. Jakštas šiuos skirtumus aiškina tuo, kad mokykliniai pažymiai atspindi ir tokius būdo bruožus kaip drausmingumas.
Jo teigimu, įgyvendinus šiuos pokyčius per dvejus metus kaip planuojama, galima nespėti įdiegti mechanizmų, kurie leistų užtikrinti mokyklose rašomų pažymių objektyvumą, nuo ko gali nukentėti studijų kokybė, kadangi į aukštąsias mokyklas įstos nebūtinai geriausiai studijoms pasirengę abiturientai.
„Šiuo metu nėra mechanizmų, kurie užtikrintų, kad mokyklose pažymiai rašomi objektyviai. Pavyzdžiui, matome, kad moksleiviai, kurie mokėsi istoriją ar geografiją A lygiu ir nelaikė egzamino, dažniau gavo aukščiausią įvertinimą nei egzaminą laikę bendramoksliai. Kalbėdami apie tokius atvejus omenyje nebūtinai turime regionų ar provincijos mokyklas.
Štai vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai, o tarp tų, kurie egzaminą laikė, aukščiausius įvertinimus gavo tris kartus mažiau mokinių“, – sako G. Jakštas.
Šie ir kiti duomenys, pasak jo, rodo, kad mokinių pasiekimai ne visuomet vertinami objektyviai, ypač, kai jų vertinimas nebus palyginamas su egzamino rezultatais ir mokinys nestudijuos šios disciplinos universitete.
Vis dėlto MOSTA pritaria, kad reikėtų mažinti valstybinių brandos egzaminų svarbą, stojant į aukštąsias mokyklas ir pastebi, kad konkursinio balo sudaryme suteikus didesnį svorį metiniams pažymiams, tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų.
MOSTA analitikas siūlo prie naujovių pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarys ne 30 proc., o 10 proc. kaupiamojo balo.
