Ekspertų skaičiavimais, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą per 2002-2009 metus į Lietuvos ūkį pritrauks apie 23 mlrd. litų investicijų - vien ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos sieks apie 9 mlrd. litų, valstybės investicijų suma sudarys maždaug 4,5 mlrd. litų. Kita dalis būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis.
Tokia prognozė pateikta Europos komiteto atliktame tyrime "Lietuvos integracijos į ES finansinių, ekonominių ir socialinių pasekmių susisteminimas ir analizė".
Tyrime įvertinta, kad Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos, tiesioginės išmokos žemės ūkiui bei indėlis, kurį ES ir šalys donorės padarė ar įsipareigojo padaryti negrąžintinos pagalbos forma, 2002-2009 metų laikotarpiu turėtų siekti apie 15 mlrd. litų.
Ekspertų skaičiavimais, integracijos kaštai 2002-2009 metais sudarys apie 16 mlrd. litų, iš kurių 9 mlrd. litų tektų valstybei. Didžiausia šių kaštų dalis susijusi su Lietuvos valstybės įmokomis į ES biudžetą - jos turėtų siekti apie 4,3 mlrd. litų.
Nemaža išlaidų dalis turėtų tekti darbų saugos reikalavimų įgyvendinimui - apie 3,5 mlrd. litų. Ignalinos AE uždarymo kaštai sudarytų apie 1,8 mlrd. litų (čia įvertintas tik 2002-2009 m. laikotarpis, neįvertintos investicijos, susijusios su naujų elektrinių statyba, elektrinių modernizavimu bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimu), valstybės administracinės išlaidos siektų apie 1,5 mlrd. litų.
Taip pat manoma, kad Lietuvos ūkis patirs apie 1,7 mlrd. litų papildomų kaštų dėl darbo jėgos migracijos.
Susisteminus Lietuvoje atliktus atskirų sektorių tyrimus nustatyta, jog dėl ES integracijos Lietuvoje turėtų labai išaugti materialinių investicijų apimtys. Pavyzdžiui, 2002 ir 2003 metais investicijų srautas Lietuvoje vien dėl privataus sektoriaus pasiruošimo integracijai turėtų būti didesnis nei po tris milijardus litų kasmet (palyginimui - iš viso 2001 metais materialinės investicijos, be personalinių įmonių, sudarė 6,5 mlrd. Lt).
Ekspertų teigimu, dėl integracijos poveikio Lietuvos BVP per 1995-2009 metų laikotarpį išaugtų 65,9 mlrd. litų (vien 2009 metais, palyginti su nesiintegravimo atveju, būtų didesnis 11,4 mlrd. litų). Vertinant ne absoliutinių sumų santykius, o BVP augimo tempus, vidutiniškai per 2002-2009 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,14 proc. sparčiau, palyginti su hipotetine nesiintegravimo situacija.
Integracijos poveikio sektoriams analizė parodė, kad didžiausią integracijos įtaką, vertinant pagal sukurtos pridėtinės vertės rodiklį, per 2002-2009 metų laikotarpį patiria apdirbamoji pramonė (18,6 mlrd. Lt).
Antra ir trečia pagal integracijos poveikį pridėtinei vertei yra didmeninės ir mažmeninės prekybos bei žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veiklos (atitinkamai veiklų pridėtinės vertės dėl integracijos yra didesnės 9,1 ir 7,2 mlrd. Lt).
Statybų veiklos sukuriama pridėtinė vertė dėl integracinių procesų turėtų padidėti 3,8 mlrd. Lt, transporto, sandėliavimo ir ryšių - 3,4 mlrd. Lt, elektros, dujų ir vandens tiekimo - 3,1 mlrd. Lt.
Kitų veiklų pridėtinę vertę integraciniai procesai sąlygoja mažiau.
"Pateikti skaičiai rodo, jog, vertinant pagal integracijos įtaką bendrajam vidaus produktui, Lietuvos integracija į ES yra naudinga šalies ūkiui", - teigiama tyrimo išvadose.
ELTA
